Darnioji daugiakalbystė / Sustainable Multilingualism 2016, nr. 9

Permanent URI for this collection

: https://hdl.handle.net/20.500.12259/33180

Leidybą rėmė Europos socialinis fondas / Publication sponsored by European Social Fund

Browse

Now showing 1 - 5 of 10

A historical/political justification for the need for multicultural citizenship education and educators: the case of Turkey and the European Union
[Istorinės ir politinės daugiakultūrinio pilietiškumo ugdymo ir mokytojų rengimo poreikio priežastys – Turkijos ir Europos Sąjungos atvejis]
research article
Çelik, Raşit
Darnioji daugiakalbystė, 2016, nr. 9, p. 14-31
Pilietiškumo ugdymas, akcentuojantis lygybę, žmogaus teises ir socialinį teisingumą visiems, tapo pagrindiniu, įstatymu pagrįstu, pasaulio piliečių pilietinių žinių gerinimo ir demokratiškesnio šalių vystymosi rėmimo įrankiu. Kaip ir dauguma kitų tautų, Turkijos Respublika, šalis, vedanti derybas su Europos Sąjunga dėl galimos narystės joje, akcentuoja pilietiškumo ugdymą nuo savo susikūrimo laikų. Šiame tyrime keliamas klausimas, ar Turkija teikia tinkamą pilietiškumo ugdymą, kaip jis suprantamas bei apibrėžiamas ES strateginėje švietimo ir mokymo programoje (ET 2020) – ypač kalbant apie dėmesį daugiakultūriškumo ir pagarbos įvairovei skatinimui visuomenėje, kuri tampa vis labiau heterogeniška. Straipsnyje pirmiausia pateikiama bendra informacija apie pilietiškumo ugdymą Europos kontekste, atskleidžiant bendrą tautinių valstybių ir supranacionalinių organizacijų vystymosi eigą, ir analizuojamas pilietiškumo ugdymas šiuolaikiniame daugiakultūriniame kontekste. Tada aprašoma šiuo metu Turkijoje įgyvendinama pilietiškumo sistema, kuri istoriškai teikė pirmenybę homogeniškumui, labiau akcentuodama vienybę nei įvairovę. Pabaigoje pateikiamos rekomendacijos, kodėl Turkijai svarbu plėtoti daugiakultūrinį pilietiškumo ugdymą ir rengti daugiakultūriškai kompetetingus mokytojus.
17 19
Self-identification of three bilingual language teachers: a multi-case study
[Trijų dvikalbių dėstytojų savo tapatybės nustatymas: daugybinių atvejų studija]
research article
Eryılmaz, Rukiye
Darnioji daugiakalbystė, 2016, nr. 9, p. 32-49
Tapatybę, kaip sudėtingą ir sąlyginę sąvoką, labai sunku apibrėžti, ypač kalbant apie dvikalbius žmones, kuriems tenka prisiimti dvi ar daugiau tapatybių. Jau pats ryšys tarp kalbos ir tapatybės yra painus, o gimusieji dvikalbėse šeimose turi susidoroti ne tik su įvairiais sudėtingais lingvistinio pobūdžio sunkumais, bet ir su socialiniu skirtingumu. Remiantis šia mintimi, straipsnyje pristatomas kokybinis daugybinių atvejų tyrimas, kuriame pateikiama giluminė trijų dvikalbių antrosios kalbos dėstytojų, dirbančių privačiame universitete, tapatybės problemos analizė. Duomenys buvo renkami akivaizdžiai, taikant pusiau struktūruotą pokalbį; atskleistos panašios ir skirtingos temos to paties atvejo ir skirtingų atvejų lyginimo analizėje. Tyrimo dalyviai reflektavo apie tai, kokiai tapatybei būdami dvikalbiais jie save priskiria. Gauti duomenys taip pat atskleidė, kad tarpusavio ryšiai šeimoje, emocijos ir socialinės normos bei kalba vaidina svarbų vaidmenį dvikalbiams identifikuojant savo tapatybes. Kiti svarbūs tyrimo rezultatai yra tai, kad dalyviai pasižymėjo skirtingu akultūracijos lygmeniu ir įvairiomis integracijos strategijomis, ir tai, kad savęs identifikavimo procesas yra nepaprastai subjektyvus ir lankstus.
22 27
Shifting repertoires: migration and Chinese languages in France
[Kintantys repertuarai: migracija ir kinų kalbos Prancūzijoje]
research article
Saillard, Claire
Darnioji daugiakalbystė, 2016, nr. 9, p. 50-76
Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas rodo, kad kinų migrantų į Paryžių, Prancūziją, kalbų repertuarai per pastaruosius 15 metų pakito tiek dėl sociologinių, tiek dėl sociolingvistinių pokyčių, atsiradusių nuo 2000 metų pradžios. Sociologiniu požiūriu, dar tebesitęsianti migracija iš Kinijos į Prancūziją vyksta tuo pačiu metu, kai formuojasi jau Prancūzijoje migrantų šeimose gimusių etninių kinų vaikų ir jaunuolių karta. Sociolingvistiniu požiūriu, akivaizdu, kad pusiausvyra tarp standartinės kinų nacionalinės kalbos (Putonghua) ir vietinės kinų kalbos (fangyan ar „dialektų“) jau nebėra diglosinė situacija, kai standartinė kalba nevartojama šeimoje ar bendraujant su draugais. Abiejų rūšių pokyčių pasekmės tirtos taikant nedidelės apimties anketinę apklausą, kurioje dalyvavo Paryžiuje gyvenantys etniniai kinų vaikai ir jaunuoliai. Gauti duomenys buvo palyginti su panašiais duomenimis, gautais 2000 metais. Rezultatai rodo įvykusį didelį pasikeitimą kinų migrantų į Prancūziją lingvistiniame repertuare. Tyrimo pabaigoje apžvelgiamos kai kurios tyrimų rezultatų implikacijos paveldėtosios kalbos mokymui.
31 25
Limits of the EU language education policy for migrants: a comparative study of the Vietnamese migrant community in the Czech Republic and the new immigrants in Taiwan
[ES kalbų politikos apribojimai migrantams: vietnamiečių bendruomenės Čekijos Respublikoje ir Taivanio naujųjų imigrantų lyginamasis tyrimas]
research article
Shih-hui Lin, Melissa
Darnioji daugiakalbystė, 2016, nr. 9, p. 78-101
Europos Tarybos kalbų politikos tikslas – skatinti daugiakalbystę, lingvistinę įvairovę, abipusį supratimą, demokratinį pilietiškumą ir socialinę sanglaudą. Migrantų bendruomenėms svarbios naujausios lingvistinės integracijos įgyvendinimo iniciatyvos: Lingvistinė suaugusiųjų migrantų integracija (LIAM) ir Vaikų iš migrantų šeimų integracija kalbos ugdymo ir kitais švietimo klausimais. Tačiau dėl šiuolaikinės pabėgėlių krizės Europoje padarinių, šių strateginių nuostatų įgyvendinimas gana ribotas ir susiduria su netikėtais sunkumais. Būtent šie esminiai klausimai ir nagrinėjami straipsnyje. Vietnamiečiai atvyko į Čekijos Respubliką 1970-aisiais ir 1980-aisiais kaip svečiai-darbininkai. Kaip rodo Čekijos statistikos tarnybos (CZSO) atlikto gyventojų surašymo duomenys, 1985 m. Čekijos teritorijoje gyveno 19 350 vietnamiečių, bet iki 1994 m. jų skaičius ženkliai sumažėjo, iki apytikriai 8 000. Tačiau 2014 m. gyventojų surašymo duomenys rodo, kad dėl pokyčių politinėje ir ekonominėje aplinkoje Čekijos Respublikos teritorijoje gyvenančių vietnamiečių skaičius laikotarpiu nuo 2001 iki 2011 stipriai išaugo, nuo 18 210 iki 52 612. Spėjama, kad šie skaičiai gali būti dar didesni, nes tikrasis Čekijos Respublikos teritorijoje gyvenančių vietnamiečių skaičius nėra tikslus dėl nelegalios migracijos – daugelis imigrantų nėra registruoti ir neturi gyvenamą vietą patvirtinančių dokumentų. Pasak CZSO, 2014 m. vietnamiečių bendruomenė sudarė 12,5 % Čekijos teritorijoje gyvenančių migrantų populiacijos, ir tai yra trečioji didžiausioji migrantų bendruomenė po slovakų ir ukrainiečių. Čekijos vyriausybė patvirtino kalbos politikos programas migrantų integracijai, kurių įgyvendinimas atnešė ir teigiamos, ir neigiamos naudos visai visuomenei. Šiame straipsnyje trumpai pristatysime ES lingvistinės integracijos iniciatyvas, empirinę vietnamiečių kaip trečios didžiausios migrantų bendruomenės Čekijos Respublikoje situacijos analizę Europos kontekste ir pabaigoje aptarsime Taivanio šiuolaikinės naujųjų imigrantų kalbos ugdymo politiką, kuri yra atsparos taškas sprendžiant šiuolaikinės pabėgėlių krizės keliamas problemas specifiniu lingvistinės integracijos Europoje atžvigiu.
20 23
Multilingualism is great – but is it really my business? – teachers’ approaches to multilingual didactics in Austria and Germany
[Daugiakalbystė – puiku, bet ar tai tikrai mano reikalas? Austrijos ir Vokietijos mokytojų požiūris į daugiakalbystės didaktiką]
research article
Engfer, Hilke
;
Bredthauer, Stefanie
Darnioji daugiakalbystė, 2016, nr. 9, p. 104-121
Pastaraisiais metais sukurta nemažai sąvokų ir daugiakalbių ugdymo metodikų, kurias galima apibendrinti skėtiniu daugiakalbystės didaktikos terminu. Visos šios metodikos akcentuoja gebėjimų perkėlimą mokantis skirtingų kalbų ir integruotą kalbos mokymąsi. Poreikį naujam terminui padiktavo pasikeitusi kalbą besimokančiojo situacija, iki šiol nusistovėjusios didaktinės sąvokos apibūdindavo lingvistiškai homogenišką kalbos besimokančiųjų grupę (vienakalbę habitus), tačiau šiandieninėse mokyklose stebėtinai išaugo lingvistinio heterogeniškumo atvejų. Šiame straipsnyje apžvelgiame dvyliką empirinių tyrimų, kuriuose analizuojami įvairūs klausimai, susiję su Vokietijos ir Austrijos mokytojų požiūriu į daugiakalbystės didaktiką, savo profesinio pasirengimo veiksmingumą ir tai, kaip jie įgyvendina daugiakalbystės didaktikos nuostatas savo mokymo praktikoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad Austrijos ir Vokietijos mokytojai pasisako už daugiakalbio ugdymo metodiką, tačiau dirbdami daugiakalbėje klasėje mokytojai dirba taip pat kaip ir vienakalbėje. Tai galima paaiškinti įvairiai, tačiau svarbiausios priežastys yra profesinio tobulėjimo trūkumas ir tinkamų vadovėlių stygius. Dėl šių priežasčių didelė dalis pedagogų nemano, kad daugiakalbystės didaktika yra dalis jų atsakomybės, o į mokinių turimą patirtį mokantis ir vartojant keletą kalbų yra neatsižvelgiama. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamos rekomendacijos kalbų specialistams ir kitoms suinteresuotoms šalims profesinės kalbų mokytojų raidos, mokymo ir mokymosi priemonių kūrimo bei tolesnių tyrimų vykdymo klausimais.
56 31

Browse

Recent Submissions