Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/331
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Biologija / Biology (N010)
Author(s): Maršalkienė, Nijolė
Title: Kai kurių savaiminių Vicia ir Lathyrus rūšių antžeminės dalies masės ir baltymingumo įvertinimas
Other Title: Evaluation of above-ground mass and crude protein of some spontaneous Vicia and Lathyrus species
Is part of: Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai = Scripta horti botanici universitatis Vytauti Magni. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, T. 18 (2014)
Extent: p. 54-60
Date: 2014
Keywords: Vicia;Lathyrus;Antžeminė masė;Žali baltymai;Produktyvumas;Vicia;Lathyrus;Above-ground mass;Crude protein;Productivity
Abstract: Iš skirtingų Lietuvos rajonų surinktų Vicia genties penkių rūšių (V. angus-tifolia, V. hirsuta. V' villosa, V. cracca, V. sepium) ir Lathyrus genties trijų rūšių (L. sylvestris, L. paslustris, L. pratensis) augalų antžeminės masės produktyvumas buvo tirtas Lietuvos žemės ūkio universiteto bandymų stotyje 2004-2008 m. Antžeminės dalies (žolės) produktyvumui įvertinti buvo nustatoma vidutinė vieno augalo antžeminės dalies masė, lapų, stiebų ir žiedynų santykis ir jų baltymingumas. Iš tirtų rūšių stiebo aukščiu ir didžiausia antžeminės dalies mase išsiskyrė L. sylvestris ir V. villosa. Tirtų rūšių, išskyrus V. villosa, didžiausią žolės dalj sudarė lapai (vidutiniškai 52,4 %), Žiedynų masė bendroje žolės masėje buvo nuo 2,3 iki 2,5 % (išskyrus V: villosa, kurio žiedynai sudarė 14,5 % žolės masės) ir išsiskyrė didžiausiu žalių baltymų kiekiu (vid. 33,4 %). Iš visų tirtų rūšių didžiausias žalių proteinų kiekis rastas V. sepium žiedynuose - 40,1 %. Žalių baltymų kiekis lapuose buvo nuo 21,4 (L pratensis)iki 26,9 % (V. villosa).Tirtų vikių rūšių lapų baltymingumas buvo vidutiniškai 25,6 %, o pelėžirnių šiek tiek mažesnis, - vidutiniškai 22,1 %. Vidutinis tirtų augalų stiebų baltymingumas buvo 9,8 %. Didžiausiu stiebų baltymingumu (vid. 13,3 %) išsiskyrė vienmečiai vikiai (V. hirsuta, V. angusti-folia, V. villosa). Didžiausiu antžeminės dalies baltymingumu išsiskyrė V. villosa (21,9 %), V. sepium (21,9 %) ir V. angustifolia (20,3 %), o mažiausiu - L. pratensis ir V. cracca
Plant mass productivity of five species of the genus Vicia (V. angustifolia, V. hirsuta, V' villosa, V. cracca V. sepium) and three species of the genus Lathyrus (I. sylvestris L. paslustris L. pratensis), collected in different regions of Lithuania, was studied at the Lithuanian University of Agriculture experimental station in 2004-2008. The above-ground part (grass) performance evaluation was based on the average of one plant's above-ground mass, leaves, stems and florets ratio and protein content. The highest stem height and above - ground mass among the tested species was observed in L. sylvestris and K villosa. The largest portion in the tested species' above-ground mass (except V^ villosa) consisted of leaves (on average 52.4 %). The mass of inflorescence ranged from 2.3 to 2.5 % (except V. villosa, whose rate of inflorescences was 14.5 %), and was characterized by the highest crude protein content (on average 33.4 %). Inflorescences of V. scpium had the highest crude protein content - 40.1 %. Crude protein content in leaves ranged from 21.4 (L. pratensis) to 26.9 % (V' villosa). The leaf protein content of the studied vetch species was on average 25.6 %, and a little less in the sweet pea -on average 22.1 %. On average, protein content of the stems of the studied plants was 9.8 %. The highest crude protein content of stems (on average 13.3 %) was observed in the annual vetches (V! hirsuta, V. angustifolia, V' villosa). The highest crude protein content in grass was seen in V. villosa (21.9 %), V' sepiurn (21.9 %) and V. angustifolia (20.3 %), while the lowest - L. pratensis and V' cracca
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/331/1/ISSN2345-0215_2014_V_18.PG_54-60.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/331
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Žemės ūkio akademija
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo raštai 2014, [t.] 18

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

29
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

36
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.