SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2012, nr. 42(70)

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 11
  • Publication
    L’incarnazione del modello del buon pastore nell’azione del vescovo Vincentas Borisevičius nel periodo del suo episcopato
    [Epitomisation of the good shepherd model in the activity of Bishop Vincentas Borisevičius during the period of his episcopate]
    research article
    Ačas, Viktoras
    Soter : religijos mokslo žurnalas, 2012, nr. 42(70), p. 7-25
    Straipsnyje pristatoma vyskupo Vincento Borisevičiaus pastoracinė veikla jo vyskupavimo laikotarpiu. Pirmame skyriuje apžvelgiamos aplinkybės, kurioms esant vyskupas gebėjo atpažinti ir įvardyti tinkamus kriterijus pastoracinei veiklai plėtoti. Parodoma, jog vyskupas V. Borisevičius puikiai pajėgė burti ir ugdyti jam patikėtus tikinčiuosius. Vyskupas darė įtaką jiems žodžiu, įvairiopa veikla, rodė pavyzdį esant net labai sudėtingoms sąlygoms. Antrame skyriuje atskleidžiama, kaip vyskupas V. Borisevičius, įkūnydamas Gerojo Ganytojo modelį, rūpinosi karo ir priespaudos negandas patyrusiais žmonėmis – artimo meilės darbai buvo svarbi jo pastoracinės veiklos dalis. Trečiame skyriuje parodoma, jog vyskupas V. Borisevičius tobulu būdu įgyvendino ganytojo priedermę – sąmoningai prisiėmė kankinystę už savo tikinčiuosius.
      17  48
  • Publication
    Tikrumo paieškos: patyrimas, protas ir asmens atsakomybė
    [A search for certainty: experience, mind and personal responsibility]
    research article
    Bingelis, Arūnas
    ;
    Bartkus, Rolandas
    Soter : religijos mokslo žurnalas, 2012, nr. 42(70), p. 27-39
    Teorinis filosofo protas, siekdamas tikrojo pažinimo, įveikia juslinio akivaizdumo regimybę ir iškelia egzistencinio apsisprendimo uždavinį žengti anapus šios regimybės ir paties mokslo idealių galimybių sferos – į esamybę, į tai, kas esti būtiškai. Fenomenologinė filosofijos kryptis, siekdama mąstymo ir būties sutapties, veiklųjį ir veikiamąjį tikrovės sandus suvienija patiriančiojo subjekto sąmonėje. Vis dėlto ši atliktis dar neužtikrina siekiamo pažintinio tikrumo – veikiau jis tampa asmeniui imperatyvu. Tokio privalėjimo galimybės formalioji sąlyga – galėjimas atsisakyti intencijos subjekto kaip siekiančiojo statuso ir tapimas pasiekiamuoju. Taigi tai, ko valingai siekti, kuo pasitikėti ir kam save patikėti, tampa pagrindine užduotimi: kitybė ir kitas – kitas asmuo, jo veidas, atsivėrimas transcendencijai fenomenologui tampa naujuoju tikrumo pagrindu, šaltiniu.
      28  37
  • Publication
    Filosofija, metafizika, tikėjimas: tarp grynos teorijos ir kasdienės praktikos
    [Philosophy, metaphysics, faith: pure theory or everyday practice?]
    research article
    Čepulis, Nerijus
    Soter : religijos mokslo žurnalas, 2012, nr. 42(70), p. 41-53
    Straipsnyje siekta apmąstyti bei išryškinti tradicinės graikiškos metafizikos, kartu ir filosofijos apskritai alternatyvą. Ontoteologijos istorija, pasibaigusi absoliučiu totalybės mąstymu, ne vieno mąstytojo yra laikoma filosofijos arba vadinamosios Vakarų filosofijos pabaiga. Tačiau mąstymas nesibaigia, jis ieško naujos paradigmos, naujų sklaidos būdų. Šio straipsnio tikslas – atverti žydiškojo (ir vis dėlto europietiškai žydiškojo, kartu ir krikščioniškojo) mąstymo naujų (o gal tiesiog seniai pamirštų) galimybių lauką. Remtasi viduramžių scholastu Jonu Dunsu Škotu, kuris ontologinės teorijos ir teologinės praktikos santykį siekė apmąstyti biblinio tikėjimo kontekste.
      24  138
  • Publication
    Meilės prasmės trijuose Jėzaus klausimuose Petrui (JN 21, 15–17)
    [Meanings of love in Jesus’ three questions to Peter (John 21:15-17)]
    research article
    Oželis, Remigijus
    Soter : religijos mokslo žurnalas, 2012, nr. 42(70), p. 55-65
    Straipsnyje, aptarus meilės, kaip agapės, ir meilės, kaip fileos, skirtumus, analizuojama meilės kaita trijuose Jėzaus klausimuose Petrui ir Petro atsakymai (Jn 21, 15–17). Atlikus terminologinę bei lingvistinę analizę ir teologinės literatūros analizę bei sintezę atskleidžiama, kad evangelistas Jonas rašydamas graikiškai vartoja skirtingus žodžius (agapao, fileo) meilei įvardyti. Į lietuvių kalbą šie žodžiai verčiami vienodai, todėl tekste nebeatsispindi meilės prasmių kaita. Trijuose Jėzaus klausimuose Petrui išryškėja prasminė meilės kaita. Jėzus klausia apie agapiškąją meilę, o Petras atsako mylįs tiktai filijos meile. Petras neišdrįsta įvardyti mylįs agapiškąja meile, nes stokoja šios savęs dovanojančios meilės – agapės, kuria Jėzus kviečia mylėti kiekvieną žmogų.
      25  34
  • Publication
    Sielovados principai šv. Benedikto regulos tekste
    [Ground rules of pastoral care in the text of the rule of St. Benedict]
    research article
    Soter : religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 42 (2012), p. 67-82
    An overview of the changes in the perception of pastoral care from historical perspective, i.e. in the Patristic era (see my article “The Pastoral Care in Rule of St. Benedict“) allows for taking a deeper glance at the nature of pastoral care as presented in the Rule of St. Benedict with a particular focus on its novelty and impact in the West. In his Rule, St. Benedict puts an emphasis on the pastoral care of silence, which encompases humility, obedience and openness to God. Such perception of pastoral care became an evangelizing force not only in the local area of the monastery but it also had a far and wide spread by the help of missionaries. The pastoral care of silence is at the background of all ministries, which serve as tools for putting this kind of pastoral care into practice. St. Benedict describes various forms of pastoral care as ministries: proclamation, teaching, friendship, service, administration and worship. He laid the foundations for the rise of hospitals and nursing by the use of prayer therapy. He introduced a new perception of hospitality. He paid a considerable attention to brotherly relations in the monastery. As the patriarch of Western monasticism, St. Benedict made liturgy the center and the cornerstone of monastic activity, i.e., pastoral care. He emphasized the relation between liturgy and prayer. In comparison to the Rule of the Master, the Rule of St. Benedict is different and novel. He adds chapters related to the pastoral care of silence and expands the perception of liturgy. The emphasis put on the equilibrium changed the perception of ministries, which make an important part of pastoral care. By the help of pope Gregory the Great, St. Benedict’s teaching on pastoral care penetrated into all spheres of the Church. The communal singing, which appeared in the Church, was based on the singing of the Benedictine Liturgy of the Hours. [...]
      61  93