Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/33017
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Kalavinskaitė, Danutė
Title: Religinė patirtis per muziką: šiuolaikinė lietuvių kūryba
Other Title: Religious experience through music : contemporary Lithuanian compositions
Is part of: Soter : religijos mokslo žurnalas, 2012, nr. 44(72), p. 57-81
Date: 2012
Keywords: Religinė patirtis;Bažnytinė muzika;Musica sacra;Lietuvių kompozitoriai;Religinė kūryba;Mišios;Litanija;Religious experience;Church music;Lithuanian composers;Religious compositions;Mass;Te deum;Litany
Abstract: Straipsnyje aptariamas muzikos poveikis, kuriuo nuo senų laikų naudotasi gydant psichines ir fizines ligas, perteikiant tikėjimo tiesas, įkvepiant maldingus jausmus, harmonizuojant emocijas ir pan. Net ir muzikoje, neturinčioje sąsajų su religija, kaip antai instrumentinėje Mozarto kūryboje, kai kurie teologai girdi liudijimą apie Dievo karalystę. O šiuolaikinėse visuomenėse, nepriklausomai nuo ideologijos, kaip atliepas sakralumo poreikiui daugėja kūrybos, kurios „dvasingumui“ būdingas tylumas, lėtumas, meditatyvumas, santūri muzikos kalba. Apžvelgus, ko savo religine kūryba siekia ir ko iš jos tikisi šiuolaikiniai kompozitoriai (Olivier Messiaenas, Johnas Taveneras, Krzysztofas Pendereckis, Sofia Gubaidulina), straipsnyje religinio liudijimo per muziką aspektu analizuojami lietuvių kompozitorių kūriniai: Viktoro Minioto Messa da camera, Felikso Bajoro Missa in musica, Onutės Narbutaitės Vėlinių giedojimas Lapides, flores, nomina et sidera, Vidmanto Bartulio „Vėrinys Marijai“ bei Te Deum. Tam tikras muzikos išraiškas susieję liturginiais tekstais, šie kompozitoriai atskleidžia savo įžvalgas apie Dievą, dangaus karalystę, žmogaus santykio su Dievu galimybes. Sėkmingais kūrybos atvejais per simbolinę muzikos retoriką klausytojai gali patirti ir išgyventi religinį įvykį – muzikinę hierofaniją (šventumo apreiškimą) – ir praplėsti savo religinę patirtį.
The article discusses the impact of music that has been used for centuries to treat psychic and physical disorders, to convey the truths of faith, to inspire devotion, to harmonise emotions, etc. Some theologians claim to hear testimony to the Kingdom of God even if the music is not related to religion, as for instance Mozart’s instrumental compositions. In contemporary societies, independently of ideology, more and more music is created whose “spirituality” is characterised by tranquillity, slow tempo, meditativeness and reserved musical language as a response to the need of sacrality. Having reviewed what contemporary composers (Olivier Messiaen, John Tavener, Krzysztof Penderecki, Sofia Gubaidulina) strive for and expect of when writing sacred music the article analyses the music of Lithuanian composers (Viktoras Miniotas’ Messa da camera, Feliksas Bajoras’ Missa in musica, Onutė Narbutaitė’s Chant to All Souls’ Day: Lapides, flores, nomina et sidera, Vidmantas Bartulis’ “String of Beads for the Virgin Mary” and Te Deum through the aspect of religious testimony. Linking certain musical expressions with liturgical texts, these composers reveal their insights into God, the Kingdom of God, and the possibilities of human relationship with God. In cases where they succeed, listeners can experience religious revelations – musical hierophany (manifestation of the sacred) through symbolic musical rhetoric – and enrich their religious experience.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/33017
https://hdl.handle.net/20.500.12259/33017
Appears in Collections:SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2012, nr. 44(72)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

40
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

146
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.