Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 12
  • Publication
    Dieviškųjų Asmenų tarpusavio santykių specifika imanentinėje Trejybėje
    [Particularity of relationship among the Divine Persons in the immanent Trinity]
    research article
    Soter : religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 47 (2013), p. 7-18
    Divine revelation reached its fullness in Jesus Christ, the incarnated Son of God, and it disclosed the truth that God is three distinct persons in a single undivided unity. While describing the dogma of the Holy Trinity, both ample patristic literary sources and the Catechism of the Catholic Church highlight that the Trinitarian life of divine persons is characterized by their interaction. It is not only an indication of a certain quality of their relationship, but also of its fundamental significance to each Person and to the entire Trinity. The titles ascribed to the divine persons are the expression of the relationship that prevails among them. The subjects of divine relationship in the Holy Trinity are the Father, the Son, and the Holy Spirit; the foundation of their relationship is divine emanations. The Father, the Son, and the Holy Spirit differ from each other not in their nature or essence, but in their relationship. The Father is distinct from His Son in His parenthood: the Father has begotten His Son since the beginning of ages. The Son is distinct from His Father in His being as Son: He has been begotten by the Father since the beginning of ages. The Holy Spirit is distinct from the Father and the Son: the Spirit emanates from the inter-relationship of the Father and the Son in the act of their breath (spiratio). The first place in the life of the immanent Trinity belongs to Godhead, the Father. The Father who is the source without any beginning reflecting and thus knowing Himself, begets the Word/Son. Such perfect blossoming of the essence of Father gives Him delight and blissfulness. The Father has been bending to the Son throughout the ages; He regards the Son not as the fulfillment or realization of Himself and His parenthood, but as the experience of His essence in the loving unity with the Other. [...]
      94  106
  • Publication
    Karo padėties represinių priemonių panaudojimas prieš katalikiškąją opoziciją Lietuvoje 1930–1932 m
    [Martial law as an instrument of repression against the Catholic opposition in Lithuania (1930–1932)]
    research article
    Soter : religijos mokslo žurnalas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 47 (2013), p. 19-30
    The main objective of this article is to assess the martial law situation repressive measures against the opposition of Catholic organizations, implemented by the authoritarian regime in Lithuania from 1930 to 1932. It also seeks to reveal how this repressive policy has been publicly criticized by the Catholic clergy. This study is based on the documents kept at the Lithuanian Central State Archive and published sources. Imposition of the martial law in the Republic of Lithuania (1919) changed the permanent internal legal regime, set in the Constitution, to exclusive, stricter, and setting greater limits on citizens’ rights and liberties regime. At the very same time the practice of administration of justice changed. In 1920–1926 the decisions, concerning the martial law, were entered by democratically elected parliament members, following the procedures, laid down in the Constitution. Every such political step spurred hot debates between the parliamentary majority of Christian democrats, standing for greater limitation of civil rights and liberties, and their persistent though not effective opponents from the left wing, first of all social democrats. During the period of parliamentary democracy in Lithuania the Christian democrats (with their party ideology mostly based on the authority of the Catholic Church) remained the most influential political power in the country. The issue of the martial law had become the value dilemma for Lithuanian political elite, the situation where a compromise could hardly be found. The martial law limited Lithuanian citizens’ possibilities to express their views in the press or public events. The permissions from the war superintendents, regional superiors were necessary for press and other printings, their making, organization of demonstrations, meetings, establishment of associations, parties. [...]
      36  74
  • Publication
    Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ 1939–1940 m.
    [The Lithuanian “Rytas” society of education in 1939–1940]
    research article
    Vasiliauskienė, Aldona
    Soter : religijos mokslo žurnalas, 2013, nr. 47(75), p. 31-55
    Straipsnyje, remiantis pirmąsyk plačiai nagrinėjama archyvine medžiaga, apžvelgiamas paskutinis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ laikotarpis (1939–1940): nurodomas naujų narių skaičius, pateikiami duomenys apie steigiamas skaityklas, organizuojamus naujus skyrius, aptariama kita draugijos veikla. Detalizuojami akivaizdūs lenkų valdžios bandymai riboti „Ryto“ veiklą jau nuo 1936 m., tai tęsėsi iki 1938 m.: 1938 m. sausio 29 d. „Ryto“ veikla buvo sustabdyta, o 1938 m. vasario 28 d. Vilniaus vaivada „Ryto“ draugiją uždarė. „Ryto“ draugijos veikėjų pastangomis (tam buvo palanki ir politinė situacija) 1939 m. gegužės 20 d. Vilniaus vaivadija draugiją atkūrė, o birželio 6 d. (nors ir su didelėmis skolomis) perduotas draugijai priklausęs turtas. Draugija „Rytas“ (nepaisant naujų trukdžių, intensyviai veikusi nuo 1939 m.), kaip ir kitos katalikiškos organizacijos, sovietinės valdžios buvo uždaryta 1940 m.
      74  52
  • Publication
    Dievo Motinos vaizdinys lietuvių poezijoje: mistikos (ir) kraštovaizdžio akiratis
    [The image of the Mother of God in the Lithuanian poetry: the horizon of mystics and landscape]
    research article
    Jakaitė, Dalia
    Soter : religijos mokslo žurnalas, 2013, nr. 47(75), p. 57-78
    Straipsnyje nagrinėjamas Švč. Mergelės Marijos vaizdavimas XX a. lietuvių poezijoje. Tekstų atranką ir tyrimo kryptį lemia dvejopas objektas: poetinis kraštovaizdis ir krikščioniškosios mistikos akiratis. Pavadinimu iškelta mistikos ir kraštovaizdžio sąveika reiškia ne tik pačią vietą, bet ir joje veikiantį subjektą, jo mistinę patirtį. Straipsniu siekiama apimti platų istorinį, estetinį bei religinį poezijos lauką. M. Gustaičio, B. Brazdžionio, Antano Jasmanto, A. Mackaus, D. Kajoko ir kitų poetų kūrybos tyrimas atskleidžia archetipinį Marijos vaizdinį ir poetinį konkrečių autorių individualumą.
      22  85
  • Publication
    Kun. Kristupo Čibiro šviečiamasis palikimas ir kultūrinė atmintis
    [Rev. Kristupas Čibiras’ educational heritage in the spotlight of cultural memory]
    research article
    Juzefovičius, Romualdas
    Soter : religijos mokslo žurnalas, 2013, nr. 47(75), p. 79-92
    Straipsnyje analizuojamas Vilnijos lietuvių visuomenininko, pedagogo, publicisto, kunigo Kristupo Čibiro (1888 12 14 – 1942 03 23) šviečiamasis palikimas, aktualizuojama jo svarba. Nagrinėjama, kaip kun. K. Čibiras suvokė visuomenės švietimo svarbą, atskleidžiamos jo pedagoginės idėjos. Darbe panaudoti skelbti atsiminimai ir tyrėjų tekstai, nagrinėjami Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomi kun. K. Čibiro rankraštiniai šaltiniai, jo skelbti tekstai, kurie istoriografijoje specialiai neanalizuoti. Pateikti duomenys liudija ne tik apie svarų pedagoginį jo indėlį siekiant išsaugoti lietuvių mokyklas, kultūros įstaigas Vilniaus krašte, bet ir siekius plėtoti visuomenės ugdymą bei lietuvių kultūrinio tapatumo stiprinimą.
      24  59