Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32754
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Lee-Niinioja, Hee Sook
Title: Religious and intercultural influence on Mozarabic capitals in the Saint-Pierre Abbey Church cloister, Moissac (1100)
Other Title: Religijos ir įvairių kultūrų įtaka Muasako Šv. Petro abatijos arkadų mozarabiškiems kapiteliams
Is part of: Soter : religijos mokslo žurnalas, 2014, nr. 49(77), p. 101-116
Date: 2014
Keywords: Akantų kapiteliai;Muasako Šv. Petro abatijos bažnyčia;Acanthus capitals;Cloister of the Saint-Pierre Abbey Church in Moissac
Abstract: As a leading example of French Romanesque art and the oldest surviving one, 46 of the 76 cloister capitals at the Abbey Church in Moissac (1100) illustrate themes from the scriptures or the lives of saints, and the remained 30 display floral images, mainly acanthus – natural or conventionalized. Five capitals are to bear a Mozarabic acanthus style. Acanthus is a Mediterranean plant whose hidden meaning was immortality and pain/sin/punishment in Christianity. It decorated on Corinthian capitals as a supporting motif in ornamentation during the Middle Age, while it became the Islamic arabesque, symbolising “infinity” due to its never-ending feature.
Mozarabiškąjį meną kūrė krikščionys Pirėnų pusiasalyje, kai jį 711 m. užkariavo musulmonai. Šis menas sieja dvi tradicijas – krikščioniškąjį turinį ir islamiškajam stiliui būdingus dekoratyvinius elementus bei formas. Dėl mozarabų emigracijos į šiaurę islamo įtaka architektūroje per Santjago de Kompostelos piligriminius kelius plito tolyn į Europą. Santjago de Kompostelos piligriminiai keliai turėjo didelę reikšmę religiniams ir kultūriniams mainams vėlyvaisiais viduramžiais. Akantas – Viduržemio jūros regiono augalas dygliuotais lapais. Jo stilizuotu atvaizdu korintiniai kapiteliai buvo dekoruojami nuo graikų-romėnų laikų. Nors pirmieji akanto atvaizdai graikų monumentaliajame mene, dažniausiai ant laidojimo urnų, įtvirtino akantą kaip mirties ir gedulo simbolį, bet jo ornamentinės savybės arabeskos forma ilgai išliko populiarios net ir islamo kultūroje. Romaninio stiliaus statiniuose ypač svarbios struktūrinės kolonos dėl iškaltų raižinių, kuriuos Bažnyčia naudojo ugdydama gausią, bet daugiausia neraštingą liaudį. Puikiausias to pavyzdys – Prancūzijoje, Muasake, netoli piligriminių kelių, esanti Šv. Petro abatijos bažnyčia. Šv. Petro abatijos bažnyčioje išlikę seniausi romaniniai kapiteliai (1100 m.). 46 iš 76 kapitelių atspindi biblinius ar šventųjų gyvenimo siužetus. Kiti 30 kapitelių dekoruoti gėlių motyvais. Penki mozarabiško stiliaus akantai panašūs į aptinkamus gretimose bažnyčiose. Kaip žinoma iš istorijos, Muasako skulptūros turėjo įtakos kitoms bažnyčioms, tai lėmė Prancūzijos ir Ispanijos meno glaudžius ryšius. Romaninių kapitelių kūrimą netiesiogiai veikė ir įvairūs kontaktai: vedybiniai ryšiai, vizitai, vertimai ir kt. Palyginus penkis mozarabiškus kapitelius Muasake su kapiteliais kituose statiniuose netoli piligriminių kelių, nustatyta, kad šie kapiteliai buvo sukurti kūrybingų vietinių skulptorių, kuriuos įkvėpė mozarabai ir islamiškosios arabeskos. Be to, akantas atlieka ne tik simbolinę, bet ir estetinę funkciją. Šie faktai rodo, kad vėlyvaisiais viduramžiais ties piligrimų keliais esančių šventyklų architektūrą veikė glaudūs religiniai ir kultūriniai kontaktai. Ši religijų bendrystė ir šiandienos konfliktuojančioje visuomenėje galėtų paskatinti dialogą tarp įvairių požiūrių ir įsitikinimų.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/32754
http://dx.doi.org/10.7220/1392-7450.49(77).7
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32754
Appears in Collections:SOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science 2014, nr. 49(77)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

44
checked on Aug 17, 2019

Download(s)

42
checked on Aug 17, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.