Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/32520
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Aingeru Aroz, Rafael
Title: The Japanese end: Japan in Alexandre Kojève’s end of history
Is part of: Regioninės studijos. 2009, [No.] 3, Japan as images: crossing viewpoints of Europe and Japan, p. 63-69
Date: 2009
Keywords: End of history;Hegel;Japanese formalism;Bataille;Messianism;Taubes;Istorijos pabaiga;Hėgelis;Japoniškasis formalizmas;Mesianizmas
Abstract: This paper tries to analyze the idea of the End of History in Alexandre Kojève’s major work, Introduction to the Reading of Hegel, and especially what he calls “the Japanese End of History”, opposed to the American one. Following the tendency of his time (Kojève’s text is contemporary to Roland Barthes’ Empire of Signs), Kojève imagines Japan as a culture of pure formality, where what matters is form, rather than content. In his interpretation of Hegelian Philosophy of History, Kojève states that History has already finished in the United States, where, in metaphysical terms, Man has returned to Animality. However, History could have another end, and Kojève actually believes to have found it in Japan, where Man has survived to History, in an Action which has no longer a content (two of the examples he chooses are Noh theatre and Ikebana). Re-reading Kojève’s work, which has
Šiame straipsnyje analizuojama pagrindiniame Aleksandro Kojeve veikale Įvadas į Hėgelio skaitymus (angl. Introduction to the Reading of Hegel) nagrinėta Istorijos Pabaigos samprata, ypač tai, kas vadinama „japonų Istorijos Pabaiga“ ir priešpriešinama amerikietiškajai versijai. Sekdamas to meto tendencijomis (Kojeve tekstas yra Rolando Barto Ženklų imperijos (angl. Empire of Signs) bendraamžis), Kojeve įsivaizduoja Japoniją kaip grynojo formalumo kultūrą, kuriai svarbiausia yra forma, o ne turinys. Hėgelio Istorijos filosofijos interpretacijoje Kojeve teigia, kad Istorija jau baigėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur, metafiziškai sakant, Žmogus sugrįžo į Gyvūniškumą (angl. Animality). Vis dėlto Istorija galėtų turėti ir kitokią pabaigą, kokią Kojeve iš tiesų tiki radęs Japonijoje, kur Žmogus išsaugojo Veiksmo, nebeturinčio turinio (du jo pasirinkti pavyzdžiai yra No teatras ir Ikebana) Istoriją. Naujas Kojeve veikalo perskaitymas, dažnai laikomas vienu iš garsiųjų jo pokštų, atskleidžia, kaip dauguma svarbių visoje Istorijos filosofijos metafizinėje tradicijoje klausimų randa kitokius atsakymus šioje Japonų Pabaigoje. Kojeve tekstas iš tiesų yra puikus Japonijos įvaizdžio šiuolaikinėje Europoje pavyzdys.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/32520
https://hdl.handle.net/20.500.12259/32520
Affiliation(s): Publication of this volume of “Regionines Studijos” is sponsored by Toshiba International Foundation
Appears in Collections:2009 Regioninės studijos, [vol.] 3

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

56
checked on Sep 12, 2019

Download(s)

56
checked on Sep 12, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.