Darbai ir dienos / Deeds and Days 2011, nr. 56

Publication

Lietuvos istorijos ir istorinės atminties tematizavimas naujausioje Austrų literatūroje

[Litauische geschichte und historisches gedächtnis in der neuesten Österreichischen literatur]

research article

Eidukevičienė, Rūta

Darbai ir dienos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 56 (2011), p. 9-33

164 54

Publication

Televizinės atminties paveikslai : Lietuviai televizijoje 1966−1978 m

[Portraits of televised memory: Lithuanians on television (1966-1978)]

research article

Vaisiūnaitė, Ina

Darbai ir dienos. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 56 (2011), p. 35-55

This paper aims to introduce the reader to Lithuanian televised memory as reconstructed in the first free international Lithuanian long-lasting media project, the Lithuanians on Television program. This program was shown every Sunday evening at 8:30 P.M. from April 25th 1966 onwards to 1978-1979, when it had to shut down due to financial pressure. Lithuanians on Television told visual stories of Lithuanians living in Chicago and elsewhere. In this paper we will explore what the surviving Lithuanian-American visual stories are able tell us about the factors at work in Lithuanian communities and about the important questions raised therein. We will take a look at the personality and archive of Anatolijus Šlutas, the creator of Lithuanians on Television. The paper presents the problematics of the visual sources and the main influences on the creation of the program. It discusses the contents of the program, and analyzes its goals and the results achieved. It singles out the aims and objectives of the program, as well as their implementation. The paper fastens on the most delicate cultural problems of the Lithuanian community as found in these broadcasts. The cultural bonds of the program and the Lithuanian community are presented, as well as the legacy of the broadcasts, which left clear footprints in the lives of Lithuanian immigrants.

42 51

Publication

Vilniaus klausimas bendrinės lietuvių kalbos sampratose: metalingvistinių vilniečių komentarų tyrimas

[The question of Vilnius in the concept of standard Lithuanian: a study of the metalinguistic commentaries of Vilnius speakers]

research article

Vaicekauskienė, Loreta

;

Čičirkaitė, Ramunė

Darbai ir dienos, 2011, nr. 56, p. 57-76

Kaip matyti iš straipsnio pavadinimo, skaitytojams norima įteigti, kad esama ne vienos bendrinės lietuvių kalbos sampratos. Dar daugiau – ketinama atskleisti skirtingų sampratų išryškinamą kontroversišką Vilniaus kalbos santykį su bendrine šnekamąja kalba. Neskaitant bendrinės lietuvių kalbos kūrimo laikotarpiu svarstytų idėjų ir alternatyvų, šiandien likusių istorijos šešėlyje (žr., pvz., Venckutė 1987, Subačius 1998), apie skirtingus bendrinės kalbos konceptus lietuvių kalbotyroje iš esmės esama tik užsiminta ir tik ribojantis vyraujančios, tradicinės, sampratos rėmais bei nusistovėjusiais bendrinės kalbos apibrėžimo kriterijais (žr. Aliūkaitė 2009). Vilniaus, kaip galimo bendrinės šnekamosios kalbos formuotojo, „klausimas“ taip pat praktiškai nesvarstytas, nors, kaip bus matyti, yra buvęs keltas.

42 61

Publication

Česlovo Milošo gimtojo Šetenių dvaro dokumentai Lietuvos archyvuose

[Documents of Czesław Miłosz‘s native Šeteniai manor in Lithuanian archives]

research article

Rickevičienė, Raimonda

Darbai ir dienos, 2011, nr. 56, p. 79-115

Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas (Czesław Miłosz1) gimė ir dalį vaikystės praleido Šeteniuose, Kėdainių rajone. Šiuo metu Šetenių dvaro ir jam priklausiusių palivarkų pastatų nelikę, tik rekonstruotas Šetenių dvaro svirnas ir parkas su buvusių tvenkinių pėdsakais. Kadangi plačiau dvaro istorija netyrinėta, šio darbo tikslas – Lietuvos archyvuose surinkti istorinius archyvinius duomenis apie Šetenių dvarą ir jame gyvenusius asmenis, išryškinti juose atsispindinčius ligi šiol nežinotus faktus apie Šetenius ir Č. Milošo giminaičius, o prieduose pateikti svarbiausių dokumentų fotokopijas.

140 62

Publication

Samorząd ziemski w programie politycznym endecji byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego przed Pierwszą Wojną Światową

[Buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietos savivalda endekų politinėje programoje prieš Pirmąjį pasaulinį karą]

research article

Dąbrowski, Przemysław

Darbai ir dienos, 2011, nr. 56, p. 117-124

Sprawa utworzenia samorządu ziemskiego na ziemiach zabranych Rzeczypospolitej, pojawiła się w 1898 roku, za rządów ministra spraw wewnętrznych Cesarstwa Rosyjskiego, Iwana Goremykina1. Opracowany przez niego projekt, który w znacznej mierze nawiązywał do rozwiązań legislacyjnych zawartych w ustawie z 1890 roku, przewidywał wprowadzenie jedynie gubernialnych zgromadzeń ziemskich, z kolei zgromadzenia powiatowe, nie obligatoryjne, uzależnione zostały od zgody ministerstwa spraw wewnętrznych. Ostatecznie 17 marca 1903 roku w guberniach: mińskiej, witebskiej i mohylewskiej, a także 12 (25) grudnia 1904 roku w guberniach podolskiej, kijowskiej oraz wołyńskiej, utworzono pewien surogat ziemstw, tak zwane ziemskie komitety gubernialne i powiatowe, złożone w znacznej mierze z nominowanych urzędników państwowych (tak zwane „ziemstwo margarynowe”)2. Organami wykonawczymi komitetów były zarządy gubernialne i powiatowe. Do głównych kompetencji „ziemstw” z 1903 i 1904 roku, należały sprawy szkolnictwa, infrastruktury drogowej, szpitali jak też lokalnego rozwoju gospodarczego.

31 34

Darbai ir dienos / Deeds and Days 2011, nr. 56

Permanent URI for this collection

Browse

Browse

Recent Submissions