Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/30761
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Teisė / Law (S001)
Author(s): Kamantauskas, Povilas
Title: Formation of click-wrap and browse-wrap contracts
Other Title: Sutarties sudarymas spragtelėjimu ar naršymu
Is part of: Teisės apžvalga = Law review [elektroninis išteklius]. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2015, nr. 1(12)
Extent: p. 51-88
Date: 2015
Keywords: Elektroninė komercija;Spragtelėjimu sudaromos sutartys;Naršymu sudaromos sutartys;Elektroninis atstovavimas;Ketinimas būti saistomu;E-commerce;Click-wrap agreements;Browse-wrap agreements;Electronic agency;Intent to be bound
Abstract: In a time of rapid development of technologies, new forms of contracting online emerge. Two of these are analyzed in this paper: click-wrap agreements (where an offer is accepted by way of clicking on an icon “I agree”) and browse-wrap agreements (where the offeree supposedly accepts the offer by browsing on a website, while the terms to the contract are accessible through an inconspicuous hyperlink). Click-wrap agreements are formed, they are accepted in a manner recognized as binding and the offeree knows the terms she assents to. Browse-wrap agreements are generally not formed. Even though the action of browsing on a website could indicate assent, the offeree must know that the act of browsing will be construed as acceptance. But the offeree is generally not made aware of the terms to the contract and thus cannot assent to what she is not aware of. However, if the offeree is in fact aware of the terms to the contract and still knowingly performs the action of browsing, a contract is formed and the offeree is bound. There are some doctrinal problems with an element of an offer he action of browsing on a website could indicate assentl or recklessness by the offerors as well as offerees, leading to the conclusion that the action of clicking “I agree” does not really indicate the intent of the party who performs the act, to actually agree. There is no adequate answer to this problem presently. To sum up, the enforceability of click-wrap contracts is settled in courts, it is a better way of contracting both for the offeror, who bears less risk than in cases of browse-wrap contracts, as well as the offeree, who is informed in a reasonable manner, that the actions she is about to take will be construed as acceptance
Besivystant technologijoms keičiasi ir sutarčių sudarymo būdai: dėl mažesnių kaštų ir patogumo populiarėja sutartys elektroninėje erdvėje. Prie to turi būti pritaikytas ir teisinis reguliavimas, todėl šiame straipsnyje aptariamos dvi sąlyginai naujos sutarčių sudarymo formos. Viena jų – spragtelėjimu sudaroma sutartis (angl. – click-wrap agreement), kai monitoriaus ekrane tiesiog spragtelima ant ikonos „Sutinku“ ar pan. O situacija, kai sutartis turėtų būti sudaroma naršymu (angl. – browse-wrap agreement) – kiek sudėtingesnė, čia akceptantas turėtų išreikšti savo sutikimą vien naršydamas internetinėje svetainėje, tačiau informaciją, apie tai, jog naršymas bus laikomas sutikimu, galima rasti tik spragtelėjus ant saito (angl. – hyperlink), kuris neretai būna nepastebimas, pateiktas puslapio apačioje, akceptantas apie jį (o kartu ir apie sutarties sąlygas, akceptavimo būdą) nėra informuojamas, ir dažnai nežino. Šiame straipsnyje spragtelėjimu ir naršymu sudaromos sutartys analizuojamos kaip abstrakčios teisės koncepcijos, aptariamas jų pagrįstumas, tinkamumas. Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės teisės sprendimai tiriami lyginamuoju metodu. Pirmiausia privalu išsiaiškinti ar galima sudaryti sandorius elektroninėmis (ne tik ryšio) priemonėmis. Nors elektroninėmis ryšio priemonėmis perduodama informacija prilyginama rašytiniams dokumentams (taigi, taip sudaromos sutartys be jokios abejonės galioja), spragtelėjimu ar naršymu sudaromų sutarčių atveju, ši teisinė taisyklė nepakankama, nes pardavėjo (žmogaus, turinčio veiksnumą ir teisnumą) įsikišimas dažnai būna labai ribotas, o didžiąją dalį veiksmų už jį atlieka kompiuteris ar kita automatizuota sistema. Dėl to teisės moksle kilo įdomi diskusija apie elektroninį atstovavimą (angl. – electronic agency). [...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/30761/1/2029-4239_2015_N_1_12.PG_51-88.pdf
https://eltalpykla.vdu.lt/1/30761
https://doi.org/10.7220/2029-4239.12.1.3
Affiliation(s): Teisės fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Teisės apžvalga / Law Review 2015, nr. 1(12)
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.69 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

290
checked on Mar 30, 2020

Download(s)

700
checked on Mar 30, 2020

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.