Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/301
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Laurėnas, Vaidutis
Title: „Ketvirtosios valdžios“ paradoksas informuotoje kasdienybėje
Other Title: The paradox of the ‚fourth power‘ in informed daily life
Is part of: Agora, 2012, nr. 1, p. 25-43
Date: 2012
Keywords: Informacija;Informuota kasdienybė;Masinė žiniasklaida
Abstract: Straipsnyje formuluojama visuomenės informuotos kasdienybės, masinės žiniasklaidos ir politinės valdžios (ne)dermės problema. Neigiama vadinamoji „ketvirtosios valdžios“ prieiga dažnai taikoma minėtai problemai spręsti; straipsnis parašytas nesivadovaujant ypatingų žiniasklaidos galių – „hiperrealybės“ kūrėjo – prielaida. Apibūdinama informuotumo-dalyvavimo barjero informuotoje kasdienybėje prieiga ir jos taikymo galimybės, tyrinėjant visuomenės informavimo ir informuotumo tendencijų, masinės žiniasklaidos raidos, politinės valdžios ieškojimų ir kasdienybės transformacijos sukurtą problemą. „Ketvirtoji valdžia“ galima, kai masinės žiniasklaidos technologinės galimybės pralenkia visuomenės refleksyvumo lygį, o masinė žiniasklaida yra vyraujantis informacijos šaltinis. Teigiama, kad policentriškai informuotos kasdienybės ir profesionalesnės politikos kontekstuose masinė žiniasklaida ilgainiui praranda savo galią. Apibūdinama paradoksali situacija, kai daugiau informuoti ir žinantys piliečiai atsisako aktyviau dalyvauti ne tik populistinėje, taip pat masinės žiniasklaidos konstruojamoje politikoje, bet ir profesionalumo savybėmis pasižyminčioje politikoje. Tai vadintina refleksyviu nedalyvavimu. Manoma, kad tokios padėties ištakų reikėtų ieškoti informacijos transformavimo į žinias procesuose. Greta to, kad žinios – tai įrodytas teisingas įsitikinimas, svarbu pabrėžti, kad žinios yra pažinimo ir įgūdžių, kuriuos asmenys vartoja spręsdami problemas, visuma. Žinios numano nuomonę, veiklą ir refleksiją; informacija, neskatinanti veikti, nėra žinios. Toks žinių kvalifikavimas skatina „ketvirtosios valdžios“ dekonstrukciją.
The article formulates the issue of accord/discord of the informedness of society, ever-changing daily life, the mass media and political power. The negative so-called access of the ‚fourth power‘ is often applied to the solution of the said issue: the article has been written without any assumption of the special powers of the mass media as a creator of ‚hyper-reality‘. It defines the access of the informedness-participation barrier in informed daily life and the possibilities of its application in the analysis of the trends of the informing and informedness of the public, the problem situation cre¬ated by the evolution of the mass media, the search for political power and transformations of daily life. Mass media becomes inadequate for diversified information sources and a more reflective daily life. The ‚fourth power‘ is possible when the technological possibilities of the mass media overtake the level of public reflection and when the mass media is the prevailing source of information. The article asserts that the mass media gradually loses its power in the contexts of a poly-centrically informed daily life and more professional politics. Mass media information is of a poorer quality than that of other means of communication. Information supplied by the mass media is not sufficient to trigger firm decisions by the participant of the political process: first, who should be given the mandate to rule and what sort of mandate it should be; secondly, do those seeking such mandates to rule formulate the true public problems and are they aware of their solutions? The article describes the paradoxical situation in which more informed and knowledgeable citizens refuse to take a more active part in not only the populist politics which is also constructed by the mass media, but also in the politics characterized by professional qualities. This is called reflective non-participation. It is presumed that the sources of such a situation should be looked for in the process of replacing of information with knowledge. In addition to the fact that knowledge is a proven correct conviction, it should be emphasised that knowledge is the whole of experience and skills which individuals apply to problem solving. Knowledge presupposes an opinion, activity and reflection; information that does not stimulate activity is not knowledge. The asymmetry of power relations can be reduced, to some extent, not by a more informed society, but by a more knowledgeable one. However, it is not a simple task – either for the dominating and the obeying – to turn ordinary information into knowledge. A more knowledgeable society realises that criticising the ruling circles is not enough, that what is necessary is the ability to rule better than they do. The mass media cannot exert a decisive influence on the presence of the more informed and more knowledgeable individuals in power. Such a definition of knowledge induces the deconstruction of the ‘fourth power’.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/301
https://hdl.handle.net/20.500.12259/301
Appears in Collections:Agora 2012, nr. 1

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

74
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

78
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.