Use this url to cite ETD: https://hdl.handle.net/20.500.12259/126206
Options
Socialinių darbuotojų komunikacijos ypatumai valdant rizikas bendruomenėje
Field of Science
Komunikacija ir informacija / Communication and information (S008)
Type of publication
type::text::thesis::master thesis
Title
Socialinių darbuotojų komunikacijos ypatumai valdant rizikas bendruomenėje
Other Title
Peculiarities of social workers' communication in risk management in the community
Author
Bukučinskienė, Aušra |
Advisor
Extent
88 p.
Date Issued
2021-01-12
Abstract
Šiandieninėje visuomenėje susiduriama su didėjančia socialine įtampa: didėjančiu socialinės visumos skaidymu, socialiniu neteisingumu, klimato kaita, nedarbu, vis didėjančiu skurdu, migracija, bendruomenės tradicijų nykimu ir naujų atsiradimu, visuomenės sparčiais pokyčiais ir su tuo susijusiu asmens nesaugumu, ir t. t. Komunikacija dažnai tampa viena pagrindinių priemonių formuoti gyventojų elgseną, prevencijos priemones, nukreipti tinkama linkme profesionalų pastangas. Socialiniai darbuotojai, švietimo pagalbos profesionalai, vaikų teisių, policijos ir medicinos darbuotojai dažniausiai susiduria su kompleksinių problemų sprendimu ir tarpsektorine komunikacija, sprendžiant ir valdant į sudėtingas ir rizikingas asmenines situacijas, į kurias patenka asmenys ir jų artimieji įvairiais gyvenimo laikotarpiais.
Tyrimo problema – tiriant socialinio darbuotojo komunikacijos ypatumus bus siekiama atskleisti socialinio darbuotojo komunikacijos trikdžius ir sėkmės atvejus, kuriuos būtina stiprinti, siekiant rizikos bendruomenėje prevencijos ir pozityviosios komunikacijos įgalinimo visuose lygmenyse. Tyrimu siekiama atskleisti socialinio darbuotojo komunikacijos ypatumus, dirbant su rizikos situacijomis bendruomenėje. Tyrimo uždaviniai: 1)Išanalizuoti teorines pozityviosios komunikacijos prielaidas, 2)Aptarti socialinio darbuotojo komunikacijos norminius dokumentus, 3)Apibūdinti vietos bendruomenės vidinės ir išorinės komunikacijos prielaidas, 4)Išanalizuoti socialinių darbuotojų rizikos komunikaciją, 5) Aptarti savivaldos subjektų komunikacijos bruožus, 6)Ištirti keturių pozityviosios komunikacijos įpročių sąsajas su rizikos valdymu. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikytas ekspertų struktūruotas interviu metodas.
Tyrimo išvados:
1. Pozityvi komunikacija pagrįsta abipusėmis pastangomis, siekiant rasti kompromisą tarp abiejų šalių ir įveikti kylančias kliūtis, laikantis keturių žingsnių modelio, siekiant užtikrinti teigiamą rezultatą.
2. Esminis dėmuo socialiniame darbe yra pozityvioji komunikacija, sprendžiant klientų problemas. Socialinis darbuotojas dirba, vadovaujantis socialinių ramsčių nuostatomis, grindžiamomis principais, kurie suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė patekti į darbo rinką; sąžiningos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis.
3. Pastebėta, kad bendruomeninis ar tarp bendruomeninis komunikavimas, dalijimasis atvira ir skaidria vidine ir išorine komunikacija, nulemia keitimosi informacija procesus, padeda pasiekti bendrus tikslus. Kiekviena bendruomenės organizacija sukuria savitą, jos poreikius, lūkesčius ir galimybes atspindinčią komunikaciją.
4. Galima daryti prielaidą, kad socialinio darbuotojo rizikos komunikaciją galima apibūdinti kaip aktyvią, nenuspėjamą. Socialinio darbuotojo darbas yra nenuspėjamas, kupinas iššūkių ir kt., didžiausia komunikacijos rizika yra agresyvūs klientai, nenuspėjamas jų elgesys, dažna emocijų kaita, atstūmimas, nepasitikėjimas. Nuo didelės darbinės įtampos darbuotojui gresia didesnė rizika profesiniam perdegimo sindromui.
5. Efektyviam informacijos keitimosi procesui užtikrinti, kiekvienam savivaldos subjektui reikalingi šie komunikacijos bruožai: socialinė partnerystė, personalizuotas pozityvios komunikacijos algoritmas, tinkami bendravimo įgūdžiai, komunikaciniai gebėjimai.
6. Komunikacijos su klientais metu yra svarbu išlaikyti keturių žingsnių pozityviosios komunikacijos modelio prieigą kiekvienoje konsultacijoje. Proceso modeliavimas pagal konkrečią schemą, leidžia pasiekti geresnių rezultatų, sprendžiant klientų problemas bei diegiant pozityviosios komunikacijos kultūrą, plėtojant bendradarbiavimą su klientais, laikantis pozityviosios komunikacijos algoritmo.
Tyrimo problema – tiriant socialinio darbuotojo komunikacijos ypatumus bus siekiama atskleisti socialinio darbuotojo komunikacijos trikdžius ir sėkmės atvejus, kuriuos būtina stiprinti, siekiant rizikos bendruomenėje prevencijos ir pozityviosios komunikacijos įgalinimo visuose lygmenyse. Tyrimu siekiama atskleisti socialinio darbuotojo komunikacijos ypatumus, dirbant su rizikos situacijomis bendruomenėje. Tyrimo uždaviniai: 1)Išanalizuoti teorines pozityviosios komunikacijos prielaidas, 2)Aptarti socialinio darbuotojo komunikacijos norminius dokumentus, 3)Apibūdinti vietos bendruomenės vidinės ir išorinės komunikacijos prielaidas, 4)Išanalizuoti socialinių darbuotojų rizikos komunikaciją, 5) Aptarti savivaldos subjektų komunikacijos bruožus, 6)Ištirti keturių pozityviosios komunikacijos įpročių sąsajas su rizikos valdymu. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikytas ekspertų struktūruotas interviu metodas.
Tyrimo išvados:
1. Pozityvi komunikacija pagrįsta abipusėmis pastangomis, siekiant rasti kompromisą tarp abiejų šalių ir įveikti kylančias kliūtis, laikantis keturių žingsnių modelio, siekiant užtikrinti teigiamą rezultatą.
2. Esminis dėmuo socialiniame darbe yra pozityvioji komunikacija, sprendžiant klientų problemas. Socialinis darbuotojas dirba, vadovaujantis socialinių ramsčių nuostatomis, grindžiamomis principais, kurie suskirstyti į tris kategorijas: lygios galimybės ir galimybė patekti į darbo rinką; sąžiningos darbo sąlygos; socialinė apsauga ir įtrauktis.
3. Pastebėta, kad bendruomeninis ar tarp bendruomeninis komunikavimas, dalijimasis atvira ir skaidria vidine ir išorine komunikacija, nulemia keitimosi informacija procesus, padeda pasiekti bendrus tikslus. Kiekviena bendruomenės organizacija sukuria savitą, jos poreikius, lūkesčius ir galimybes atspindinčią komunikaciją.
4. Galima daryti prielaidą, kad socialinio darbuotojo rizikos komunikaciją galima apibūdinti kaip aktyvią, nenuspėjamą. Socialinio darbuotojo darbas yra nenuspėjamas, kupinas iššūkių ir kt., didžiausia komunikacijos rizika yra agresyvūs klientai, nenuspėjamas jų elgesys, dažna emocijų kaita, atstūmimas, nepasitikėjimas. Nuo didelės darbinės įtampos darbuotojui gresia didesnė rizika profesiniam perdegimo sindromui.
5. Efektyviam informacijos keitimosi procesui užtikrinti, kiekvienam savivaldos subjektui reikalingi šie komunikacijos bruožai: socialinė partnerystė, personalizuotas pozityvios komunikacijos algoritmas, tinkami bendravimo įgūdžiai, komunikaciniai gebėjimai.
6. Komunikacijos su klientais metu yra svarbu išlaikyti keturių žingsnių pozityviosios komunikacijos modelio prieigą kiekvienoje konsultacijoje. Proceso modeliavimas pagal konkrečią schemą, leidžia pasiekti geresnių rezultatų, sprendžiant klientų problemas bei diegiant pozityviosios komunikacijos kultūrą, plėtojant bendradarbiavimą su klientais, laikantis pozityviosios komunikacijos algoritmo.
Today's society is facing increasing social tensions: growing fragmentation of the social population, social injustice, climate change, unemployment, growing poverty, migration, the decline of community traditions and the emergence of new ones through rapid changes in the society and the resulting personal insecurity, etc. Communication often becomes one of the main tools for shaping people's behaviour, prevention measures and directing professional efforts in the right direction. Social workers, educational support professionals, children's rights workers, police and medical staff are most likely to encounter complex problem solving and cross-sector communication in addressing and managing the complex and risky personal situations involving individuals and their relatives at different times in their lives.
The problem of this thesis study: research into the communication peculiarities of a social worker will aim to reveal the disruptions and success stories of social workers' communication that need to be strengthened in order to prevent community-based risks and enable positive communication at all levels. The study aims to reveal the peculiarities of social workers' communication when working with risk situations in the community. Tasks of the study: 1) analysis of theoretical assumptions of positive communication; 2) discussion of reference documents of social workers' communication; 3) definition of assumptions of internal and external communication in the local community; 4) analysis of risk communication of social workers; 5) discussion of communication features of municipal entities; 6) exploration of links between the four positive communication habits and risk management. In order to achieve the aim of the study a qualitative research was conducted and a structured expert interview method was used.
Conclusions of the study:
1. Positive communication is based on mutual efforts to find a compromise between the two parties and to overcome emerging obstacles in the form of a four-step approach to ensure a positive outcome.
2. Positive communication is a key element in social work when solving customer problems. The social worker works in line with the social pillars, based on principles which are divided into three categories: equal opportunities and access to the labour market, fair working conditions, social security and inclusion.
3. It has been noted that the sharing of open and transparent, internal and external communication, whether in a communal or inter-communal setting, determines the processes for information exchange and contributes to achieving common goals. Each community organization creates a unique communication that reflects its needs, expectations and opportunities.
4. It can be assumed that social worker's risk communication can be described as active, unpredictable. The social worker's work is unpredictable, full of challenges, etc., with aggressive customers, their unpredictable behaviour, frequent mood swings, rejection, distrust being the biggest risks of communication. A worker is at an increased risk of occupational burnout syndrome due to the highly stressful work.
5. In order to ensure an effective process of information exchange, every municipal entity needs to ensure the following communication features: social partnership, personalised algorithm of positive communication, adequate communication skills, and communication competences.
6. During communication with customers, it is important to maintain the four-step approach of positive communication in every consultation. Process modelling according to a specific scheme allows to achieve better results in solving customer problems and implementing a culture of positive communication, developing cooperation with clients, adhering to the positive communication algorithm.
The problem of this thesis study: research into the communication peculiarities of a social worker will aim to reveal the disruptions and success stories of social workers' communication that need to be strengthened in order to prevent community-based risks and enable positive communication at all levels. The study aims to reveal the peculiarities of social workers' communication when working with risk situations in the community. Tasks of the study: 1) analysis of theoretical assumptions of positive communication; 2) discussion of reference documents of social workers' communication; 3) definition of assumptions of internal and external communication in the local community; 4) analysis of risk communication of social workers; 5) discussion of communication features of municipal entities; 6) exploration of links between the four positive communication habits and risk management. In order to achieve the aim of the study a qualitative research was conducted and a structured expert interview method was used.
Conclusions of the study:
1. Positive communication is based on mutual efforts to find a compromise between the two parties and to overcome emerging obstacles in the form of a four-step approach to ensure a positive outcome.
2. Positive communication is a key element in social work when solving customer problems. The social worker works in line with the social pillars, based on principles which are divided into three categories: equal opportunities and access to the labour market, fair working conditions, social security and inclusion.
3. It has been noted that the sharing of open and transparent, internal and external communication, whether in a communal or inter-communal setting, determines the processes for information exchange and contributes to achieving common goals. Each community organization creates a unique communication that reflects its needs, expectations and opportunities.
4. It can be assumed that social worker's risk communication can be described as active, unpredictable. The social worker's work is unpredictable, full of challenges, etc., with aggressive customers, their unpredictable behaviour, frequent mood swings, rejection, distrust being the biggest risks of communication. A worker is at an increased risk of occupational burnout syndrome due to the highly stressful work.
5. In order to ensure an effective process of information exchange, every municipal entity needs to ensure the following communication features: social partnership, personalised algorithm of positive communication, adequate communication skills, and communication competences.
6. During communication with customers, it is important to maintain the four-step approach of positive communication in every consultation. Process modelling according to a specific scheme allows to achieve better results in solving customer problems and implementing a culture of positive communication, developing cooperation with clients, adhering to the positive communication algorithm.
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)
Defended
Taip / Yes
Access Rights
Prieiga intranete / Intranet Access
File(s)ausra_bukucinskiene_md.pdf (1.67 MB) Intranet Accessuntil 2026-01-12