Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/124188
Type of publication: master thesis
Field of Science: Teologija / Theology (H002)
Author(s): Lekavičiūtė, Laima
Title: Sakramentų reikšmė žmogaus dvasinei brandai krikščioniškosios antropologijos požiūriu
Other Title: Significance of sacraments for spiritual maturity of a person according to christian anthropology
Extent: 83 p.
Date: 29-May-2014
Keywords: pastoracinė teologija;sakramentologija;krikščioniškoji antropologija;dvasinė branda;pastoral theology;sacramental theology;christian anthropology;spiritual maturity
Abstract: Sielovados tikslas yra išganymas, į kurį Dievas žmones veda skirtingais būdais. Vienas iš jų yra sakramentinis gyvenimas. Tačiau šiandien pastebimas akivaizdus sakramentų reikšmės ir prasmės dvasinei brandai nesupratimas. Kalbant apie sakramentus pasigendama antropologinės dimensijos. Šiuo darbu bandoma pagrįsti sakramentų reikšmę žmogaus dvasinei brandai remiantis Bažnyčios mokymu apie žmogų. Krikščioniškoji antropologija neatsiejama nuo kristologijos, nes žmogaus tapatybė tobuliausiai atsiskleidžia Kristaus – įsikūnijusio Žodžio slėpinyje. Vatikano II Susirinkimas išryškina kristologinį Dievo paveikslo pobūdį: būtent Kristus yra neregimojo Dievo paveikslas (Kol 1, 15). Kristus yra tobulas Žmogus, atkuriantis žmogaus ir Dievo santykį, kurį pažeidė pirmapradė nuodėmė. Per Kristų ir Kristuje žmogus dar labiau supanašėja su Kūrėju ir su Juo susivienija. Žmogaus panašumą į Dievą primena žmogaus savybės: laisvė, kūrybiškumas, socialumas, nemirtingumas, kurios yra ugdomos sekant Kristumi ir su juo vienijantis. Šis panašumas ir vienybė su Kristumi – Dievo paveikslu – žmogų perkeičia, sudievina ir pašventina. Krikščioniškasis dvasingumas apima įvairias kryptis, tačiau visų jų pagrindas yra vienas – Jėzus Kristus. Krikščioniškojo gyvenimo tikslas – supanašėti su Kristumi. Svarbiausias dalykas žmogaus dvasinei brandai yra atsivertimas, nes be tikėjimo nėra motyvuoto troškimo tobulėti ir augti Dieve. Per Krikštą gautą šventumo malonę reikia ne tik išsaugoti, bet ir nuolat puoselėti. Dvasinė branda apima žmogaus jausmus, troškimus, intelektualinę veiklą ir jo apsisprendimus. Siekis dar labiau susivienyti su Dievu, kuris yra ypatingai arti per savo Sūnų, yra dvasinės brandos ugdymas. Jėzus Kristus yra šio brendimo pagrindas, tikslas, pavyzdys ir mokytojas. Dvasinės brandos galima siekti skirtingais būdais, kurie priklauso nuo konkretaus žmogaus pašaukimo, bet jie visi veda į vieną esminį tikslą – asmeninį santykį su Dievu Jėzuje Kristuje, vis giliau su juo supanašėjant. Tobuliausiai su Kristumi susivienijama švenčiant sakramentus: tuomet medžiaginių dalykų pagalba išgyvenamas Dievo artumas, kuris žmogų pašventina. Per sakramentus žmogus yra įjungiamas į Trejybės gyvenimą. Pats Dievas per sakramentus pasilenkia prie žmogaus ir padeda jam augti ir tobulėti vis labiau su Juo supanašėjant.
The goal of pastoral care is salvation towards which God leads us in different ways. Sacramental life is one of them. Nowadays, however, one can notice obvious misunderstanding of the meaning and significance of sacraments for human spiritual maturity. The discourse on sacraments lacks anthropological dimension. This paper aims to substantiate the significance of sacraments for spiritual maturity of a person on the basis of the teaching of the Church. Christian anthropology is closely linked with Christology because human identity is most perfectly revealed in the mystery of Christ who is the Incarnate Word. The Second Vatican Council highlights the Christological nature of the image of God: the Christ is the image of invisible God (Col 1: 15). He is perfect Man who restores the relation between man and God violated by the original sin. Through Christ and in Christ, a man is more and more converged and united with the Creator. Human resemblance to God is reflected in such human features as freedom, creativity, sociability, and immortality; man develops them when he is following Christ and united with Him. The resemblance and unity with Christ – the image of God – are able to change, deify, and sanctify the human being. Christian spirituality involves different trends, having the only basis that is Jesus Christ. The goal of Christian life is to become similar to Christ. The most essential element of human spiritual maturity is conversion; the faith gives strong desire to perfection and growth in God. The grace of sanctity which we receive in Baptism should not only be preserved but also fostered. Spiritual maturity encompasses human feelings, desires, his intellectual activity and decisions. Seeking to become even more closely linked with God who is especially close to us through His Son is one of the ways to develop spiritual maturity. Jesus Christ is the basis, goal, example and teacher of the spiritual maturity. The ways to it are different; they depend on the vocation of particular human being, but they all lead to one essential goal, i.e. a personal relationship with God in Jesus Christ through deeper assimilation with Him. The most perfect unity with Christ is achieved in celebration of sacraments: with the help of material things the presence of God is experienced and it sanctifies the human being. Through the sacraments, the person is involved in the Trinitarian life. Through the sacraments, God himself leans to the man, helps him to grow and to improve, becoming more and more similar to God.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/124188
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

8
checked on May 1, 2021

Download(s)

34
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.