Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/124002
Type of publication: master thesis
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)
Author(s): Galinytė, Vilma
Title: Kauno miesto atmosferos užterštumo vertinimas bioindikaciniais metodais
Other Title: Assessment of urban atmospheric pollution using bio – indication methods in Kaunas city
Extent: 56 p.
Date: 29-May-2014
Keywords: kerpės;samanos;Kauno užterštumas;bioindikaciniai metodai;lichen;moss;Kaunas pollution;bioindication methods
Abstract: Darbo tikslas – įvertinti Kauno miesto atmosferos užterštumą bioindikaciniais metodais. Kauno miesto atmosferos užterštumo vertinimui buvo pasirinktos kerpių ir samanų rūšys – sodinė briedragė (Evernia prunastris (L.)) ir šilinė plunksnė (Ptilium crista-castrensis (L.)) augusios santykinai švarioje Birštono miesto aplinkoje. Tyrimas atliktas ir santykinai švarioje aplinkoje iš kurios buvo transplantuotos kerpės (kontrolė), norint ištirti, kaip transplantavimas veikė kerpių ir samanų fiziologinius rodiklius. Tyrimas truko 2 mėnesius (2014 09 17 – 11 17). Po ekspozicijos laikotarpio (1 mėnesio ir 2 mėnesių) buvo nustatytas chlorofilo a, chlorofilo b ir bendra chlorofilų a+b koncentracijos, fluorescencija, membranų lipidų peroksidacija ir membranų laidumas, nustatytas ryšys tarp oro kokybės ir bioindikacinių pokyčių. Įvertinus poveikį fiziologiniams rodikliams nustatyta, kad daugiausiai užteršti pramoninis ir miegamasis rajonas, kur yra intensyviausi automobilių srautai, didžiausia urbanizacija. Didėjant transporto intensyvumui, didėja ir kerpių, bei samanų gniužulų pakenkimas, kinta fiziologija. Tai įrodo sumaţėjęs chlorofilo kiekis kerpėse ir samanose. Chlorofilo a ir b kiekis po ekspozicijos sumažėjo apie 35 %. Kerpių membranų laidumo tyrimas parodė, kad kuo labiau ląstelė buvo pažeista, tuo labiau išlaisvinami jonai, tuo didesnis elektrinis laidumas pramoniniame ir miegamajame rajone lyginant su kontrole. Įvertinus malondialdehido koncentraciją kerpėse, nustatyta, kad malondialdehido koncentracija buvo patikimai didesnė lyginant su kontrole (p<0,05). Išanalizavus tiriamus fiziologinius parametrus, galima teigti, kad nebuvo didelio tarprūšinio skirtumo tarp sodinės briedragės (Evernia prunastris (L.)) ir šilinės plunksnės (Ptilium crista-castrensis (L.)). Remiantis rezultatais, galima padaryti išvadą, kad biomonitoringas sąlyginai galėtų atspindėti apie atmosferos būklę. Transplantacijos tyrimai parodė, kad ekspozicijos trukmė turi reikšmingą įtaką kerpių ir samanų gyvybingumui, tačiau mėnesio ekspozicija neparodo realios rajono atmosferos taršos. Reikalingi ilgesni ir išsamūs biomonitoringo tyrimai, kad galėtume daryti reikšmingas išvadas apie pakitusią aplinkos būklę. Iš monitoringo stotelių gauti teršalų duomenys tiriamuoju laikotarpiu neviršija leistinų koncentracijų, tačiau daro reikšmingą įtaką kerpėms ir samanoms, jų gyvybingumui, o ypatingai žmogaus organizmui.
The objective of the study was to assess air quality in Kaunas city using transplated biomonitors. Epiphytic lichen Evernia prunastris (L.) and moss Ptilium crista-castrensis (L.) – which grew in relatively clean environment (Birstonas) were selected to evaluate urban atmosphere pollution in Kaunas. The study was carried out also in a relatively clean environment from which the lichens (control) have been transplanted, in order to investigate how the transplantation influenced lichens and mosses physiological indicators parameters. The study lasted 2 months (2014 09 17 – 11 17). After the exposure period (1 month and 2 months) the concentration of chlorophyll a, chlorophyll b, total chlorophyll a + b, fluorescence, membrane lipid peroxidation and cell membrane damage was determined. The relationship between air quality and physiological parameters has been calculated. After evaluating the impact of physiological parameters it has been established that the most polluted are industrial and residential areas, where there are most intensive traffic flows – and the high urbanization. Increasing transport intensity increased damage to lichens and mosses. This is confirmed by the reduced chlorophyll content in the transplanted lichens and mosses. Chlorophyll a and b content after exposure has decreased by about 35%. The more cell membrane has been damaged, the more ions were released, in the industrial and residential areas compared to the control. The malondialdehyde level was significantly higher compared to the control level (p < 0.05). After analysing the investigating physiological parameters, it can be concluded that there was no significant difference between the changes in Evernia prunastris and Ptilium crista - castrensis. The bio – monitoring can relatively reflect the state of the atmosphere. Transplantation studies have shown that the duration of exposure has a significant impact on the lichens and mosses vitality, but one month exposure does not show the real air pollution condition. The length and comprehensive bio monitoring studies are required in order to make meaningful conclusions about the changes in environmental condition. The emission data from the monitoring stations during the observation period does not exceed the permitted concentration levels, but it has a significant impact on lichens and mosses, their viability and especially the human organism.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/124002
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

8
checked on May 1, 2021

Download(s)

69
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.