Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/123843
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Joneliūnienė, Loreta
Supervisor: Naujanienė, Rasa
Title: Perėjimas iš šeimos į vaikų globos namus: vaiko patirtis
Other Title: Transition from the family to children foster home: child‘s experience
Extent: 59 p.
Date: 3-Jun-2010
Keywords: vaiko patirtis;šeima;globa;child‘s experience;family;care
Abstract: Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama vaikams, atskirtiems nuo šeimos ir gyvenantiems vaikų globos namuose, diskutuojama apie jų nepakankamą paruošimą gyvenimui, rengiamos įvairios akcijos paremti šiuos vaikus, raginama juos globoti ar įsivaikinti. Tačiau, kaip rodo praktika, globos namuose gyvenančių vaikų skaičius išlieka labai didelis. Tai rodo, kad socialinės paramos politika šeimai neefektyvi, atskirto vaiko ryšiai su biologine šeima silpnėja, labai reti atvejai, kad vaikas grįžtų atgal į šeimą. Nuošalyje lieka iš šeimos paimto ir į vaikų globos namus perkelto vaiko patirtis. Ją žinant, galėtume palengvinti vaiko pritapimą naujoje aplinkoje, kurioje jis dažnai patiria nežinomybės baimę, susiduria su prisitaikymo sunkumais joje. Tyrimo tikslas – atskleisti vaiko patirtis jam pereinant iš šeimos į socialinės globos įstaigą. Tyrimo uždaviniai: 1) Apibūdinti vaiko patirtį jam gyvenant šeimoje. 2) Apibūdinti vaiko patirtį jam apsigyvenus globos namuose. Tyrimo tikslui pasiekti buvo pasirinktas kokybinis tyrimas. Mokslinėje literatūroje šio tipo tyrimai kartais apibūdinami kaip natūralistiniai (Smith, Glass, 1987), kurių tikslas – suprasti asmenį, jo jausmus, elgesį bei įvairialypės aplinkos poveikį jam. Tyrimo dalyviai – vaikų globos namų auklėtiniai 12-17 m. amžiaus, 4 merginos ir 1 vaikinas. Tyrimu atskleista, kad santykiai tarp vaikų, apgyvendintų vaikų globos namuose, ir biologinių tėvų yra pakankamai artimi, stiprūs. Svarbiausi asmenys šiems vaikams – tėvai, seneliai. Santykiai tarp brolių ir seserų konfliktiški, neretai kaltinantys. Vaikai atvyksta iš socialinės rizikos šeimų, kuriose nerealizuojamos joms priskiriamos funkcijos. Vyrauja neigiamos vaikų nuostatos į įvairių institucijų, teikiančių pagalbą vaikui ir šeimai, atstovus. Tyrimas parodė, kad vaikas nėra pakankamai paruošiamas svarbiam jo gyvenimo pokyčiui – perėjimui iš šeimos į vaikų globos namus. Vaikas iš anksto nėra supažindinamas su socialinę globą teikiančia institucija, neturi patikimos informacijos apie tvarką, reikalavimus joje, negali išsakyti savo nuomonės apie globos namų pasirinkimą. Tai sukelia vaiko stresą, išankstinį nusiteikimą globos namų darbuotojų atžvilgiu. Patikimos informacijos neturėjimas, jo socialinio ryšių pokytis apsunkina vaiko prisitaikymą institucijoje.
In the recent days there is paying much attention to children, who are separate from the family and living in children foster house, there is a discussion about inadequate preparation for the life. There is preparing different campaigns to support those children, encouraging to foster or to adopt them. But as the practice shows, the number of the children living in the foster house is very high. The social support to family is inefficient, separated children connection with biological family is going low. To come back to biological family for child is not usual practice in Lithuania. The experience of the children who are taken from they biological family and moved to the foster house is left behind. The child often feels the fear of unknown and faces with difficulties in the adaptation to new environment. The aim of study is to disclose the child‘s experience in transition from the family to children foster home. The objectives of the study are: 1) To describe the child’s experience living in the family. 2) To describe the child’s experience, when he is moved to faster house. The qualitative research methodology was used. Qualitative researches in the science literature is described as naturalistic (Smith, Glass, 1987) and there goal is to understand the person, his feelings, behavior and various environment effect to him. Five children from the foster house aged 12-17 years, 4 girls and 1 boy, participated in the study. Semi-structured interviews were used for data collection. Theme analysis was used to analyze transcribed texts. The analysis of the data demonstrated that the relationships between the children, who are living in the foster house, and there biological parents, are very close and strong. The main people to those children are there parents and grandparents. The relationship between brothers and sisters are conflicted. The children are coming from the social risky families, where are not realized them assigned functions. There is negative children attitude to the people, who are from the institution’s helping to child and the family. The research showed that the child is not prepared enough to the important change of his life – moving from the family to children foster house. The child is not introduced with the social help institution from the beginning, doesn’t have reliable information about procedure and its requirements, and the child can’t give his opinion about the foster house selection. That causes the child’s stress, the prior attitude to employee of the foster house. The change of social ties and lack of relevant information make difficult to adopt in the institution.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/123843
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

29
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

207
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.