Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/122545
Type of publication: master thesis
Field of Science: Teisė / Law (S001)
Author(s): Kudirkaitė, Ieva
Title: Ar dėl sandorio, kurio pagrindu yra išrašytas vekselis, negaliojimo galima pripažinti vekselį negaliojančiu?
Other Title: Whether a promissory note or a bill of exchange may be invalidated on the basis of the invalid underlying transaction?
Extent: 28 p.
Date: 16-Jun-2008
Keywords: vekselis;sandoris;vienašalis sandoris;vertybinis popierius;negaliojimo pagrindai;bill of exchange;promissory note;underlying transaction;security;invalidation grounds
Abstract: Apyvartiškumo konceptas arba galimybė vekselio įgijėjui užimti geresnę poziciją negu pirmasis vekselio turėtojas visuomet buvo vekselių teisės pagrindas. Vekselių teisė, siekdama padidinti vekselių perliedžiamumo ir likvidumo galimybes, nustato kiek įmanoma laisvą vekselių cirkuliavimą rinkoje, kuomet jie yra nevaržomi daugelio sutarčių teisėje įtvirtintų teisinių prieštaravimų. Jau ne vieną šimtmetį asmenys vekseliais įformina savo skolinius įsipareigojimus už gaunamas prekes ar suteiktas paslaugas arba naudoja juos kaip prievolių užtikrinimo negrynaisiais pinigais priemones. Šią praktiką pamažu perima ir Lietuvos fiziniai bei juridiniai asmenys. Tačiau vekselio, kaip piniginio vertybinio popieriaus, skverbimasis į civilinių santykių sritis neretai sukelia sumaištį, kuomet reikia taikyti nevisada aiškiai reglamentuotas vekselio teisinio reguliavimo normas. Praktikoje vekseliai vietoje lauktos finansinės garantijos gali atnešti finansinę riziką, kuomet „dubliuojamos skolos“, nepagrįstai praturtėjama kito asmens sąskaita, ir pan. Šiose tezėse analizuojamas vekselio ir sandorio, kurio pagrindu yra išrašytas vekselis, santykis. Ar skolininko pareiga sumokėti pagal vekselį išlieka, jeigu sandoris, kurio pagrindu išrašytas vekselis, yra pripažįstamas negaliojančiu? Viena vertus, sandorį, kurio pagrindu ir buvo išrašytas vekselis, pripažinus negaliojančiu, išnyktų prievolė sumokėti. Kita vertus, pagal savo prigimtį vekselis yra besąlyginis skolininko įsipareigojimas ir tai reikštų, kad bet kuriuo atveju skolininkas privalo sumokėti pinigus pagal sutartį. Dėl neabejotinos vekselio svarbos ir reikšmės šiuolaikinėje ekonomikos santykių raidoje ir dėl pagal vekselį įsipareigojusių asmenų teisių apsaugos kyla būtinybė nustatyti, ar vekselis gali būti susietas su papildomais šalių įsipareigojimais ir ar gali būti ginčijamas prieštaravimais, kylančiais iš pagrindinės sutarties. Todėl šio darbo objektu pasirinkta vekselio pripažinimo negaliojančiu galimybė, pripažinus sandorį, kurio pagrindu išrašytas vekselis, negaliojančiu. Vekselis ir jo išrašymą pagrindžiantis sandoris yra neabejotinai susiję, tačiau ryšys, ypač Lietuvos teisiniame reglamentavime ir teismų praktikoje, nėra išryškintas. Pagrindinė problema – nėra aiškiai nustatyta vekselio teisinė prigimtis, t. y. tai, kad vekselis nėra vienareikšmiškai priskirtas prie vienos ar kitos teisės šakos. Lietuvos teisės aktuose jis apibrėžiamas kaip vertybinis popierius – dokumentas, patvirtinantis jį išrašiusio asmens įsipareigojimus šio dokumento turėtojui, tačiau pagal tai, kaip vekselio išrašymas įtakoja asmenų teises ir pareigas, jis teisės teoretikų yra laikomas sandoriu. Dėl šio dviprasmiškumo taip pat nėra aiškūs ir Lietuvos įstatymų leidėjo neišskirti pagal vekselį įsiskolinusio asmens gynyboje naudojami prieštaravimai ir vekselio negaliojimo pagrindai. Tezėse keliama hipotezė, kad sandoris gali būti vekselio pagrindas, bet dėl tokio sandorio negaliojimo vekselis negali būti pripažintas negaliojančiu. Siekiant nustatyti vekselio ir jo pagrindą sudarančio sandorio santykį pirmoje dalyje apžvelgiama vekselio, kaip civilinės teisės instituto, doktrina ir jo reglamentavimas Lietuvoje ir JAV, atsižvelgiant į specifinei vekselio, kaip vertybinio popieriaus ir vienašalio sandorio, prigimčiai būdingas savybes. Įvairių šaltinių analizė parodė, kad poreikis būti apyvartiniam ir laisvai cirkuliuoti rinkoje sąlygojo vekselio, kaip dokumento, kuriam būdingi griežti formos reikalavimai ir įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga, iš kurios atsiranda reikalavimo teisė, susiformavimą. Ženevos teisės sistemai priklausančios Lietuvos ir anglosaksiškos sistemos atstovės JAV vekselių reglamentavimas turi daug bendrų esminių bruožų, t. y. abiejose valstybėse vekseliui būdingi šie požymiai: abstraktumas (nenurodomas jo išdavimo pagrindas), formalumas (privalomi rekvizitai), besąlygiškas apmokėjimas ir nevaržomas perleidžiamumas kitiems asmenims. Išvardinti požymiai būdingi vekseliui, kaip civilinių teisių objektui – vertybiniui popieriui. Tačiau siekiant nustatyti vekselio ir jo išrašymo pagrindo – tam tikro sandorio – santykį, tezėse buvo atlikta vekselio, kaip sandorio, teisinė analizė. Buvo nustatyta, kad vekselio išrašymas yra vienašalis sandoris, kurio pasekoje sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Todėl padaryta prielaida, kad normos, naudojamos vekselio sukūrimo ar galiojimo klausimui spręsti, turėtų kilti ne tik iš LR Vekselių įstatymo, nustatančio vekselio kaip vertybinio popieriaus normas, bet ir iš prievoles reglamentuojančių teisės aktų, jeigu tai neprieštarauja vekselio esmei. Antroje tezių dalyje, pasitelkiant vekselio kaip vertybinio popieriaus ir vienašalio sandorio principus, buvo analizuojamos pagrindinės vekselio savybės. Atsižvelgiant į šias specifines vekselio savybes buvo atskleistas vekselio savarankiškumas kitų prievolių atžvilgiu ir nustatyti vekselio pripažinimo negaliojančiu ypatumai. Lietuvos civilinės teisės teorija ir teismų praktika vekselį kaip vienašalį sandorį priskiria abstrakčių sandorių grupei, kas sąlygoja vekselio nepriklausomumą nuo jo išrašymo pagrindo. Todėl naujos prievolės, įgyjusios vertybinio popieriaus formą, dalyvavimas civilinėje apyvartoje yra savarankiškas ir teisiškai nepriklausomas. Visapusiška vekselių analizė parodė, kad vekselis kaip vienašalis sandoris yra abstraktus ir nesusietas su jokiu teisiniu pagrindu. Kaip vertybinis popierius vekselis pasižymi besąlyginio vykdymo ir griežtomis formalumo savybėmis, viešo patikimumo ir stabilumo principais. Tokia vekselio teisinė prigimtis suponuoja vekselio savarankiškumą jo išrašymą sąlygojusio sandorio atžvilgiu ir apskritai labai stipriai riboja galimybes pripažinti vekselį negaliojančiu. Galimybė pripažinti vekselį negaliojančiu dėl pagrindinės sutarties pripažinimo negaliojančia nėra vienas iš vekselio negaliojimo pagrindų. Lietuvoje įsiskolinęs pagal vekselį asmuo vekselio turėtojui gali reikšti tik tokius prieštaravimus: dėl formalių vekselio kaip vertybinio popieriaus trūkumų; remiantis tiesioginiais vekselio skolininko ir pirmojo turėtojo santykiais (kuomet prieštaravimą pateikia pirmasis vekselio skolininkas); dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo įgyjant vekselį. Tezių hipotezė pasitvirtino – sandorio, kurio pagrindu yra išrašytas vekselis, negaliojimas nedaro vekselio negaliojančiu ir nekeičia vekselio turėtojo ir jį išrašiusio asmens santykių.
The concept of negotiability, or the possibility of a transferee to take a better position than the transferor, has always been the keystone of the law of promissory notes and bills of exchange (hereinafter – notes). This law was developed to ensure that these instruments could circulate as legal undertakings that are free from most defenses and claims inherent to the law of contracts and thus to increase their transferability and liquidity. Notes until nowadays are used in commercial transactions as undertakings to pay for goods or services provided, or as non-cash instruments warranting other obligations. Physical and legal persons of Lithuania gradually take this practice. However, when entering the market a note that is a monetary security or a negotiable instrument, as it is called in common law countries, often cause confusion, because not all legal norms of a note are clearly regulated. The thesis analyzes the relation of a note and its underlying transaction. Whether an undertaking to pay money on a note remains if its underlying transaction is invalidated? On one hand, if a transaction which is a basis of a note is invalidated the undertaking to pay on a note should vanish. On the other hand, according to its nature a note means an unconditional undertaking to pay money and in any case a debtor must pay on the underlying transaction. A note is undoubtedly a very important instrument in the development of contemporary intercourse of economy. Consequently the rights of persons undertaking to pay money on a note must be secured. Therefore it is necessary to determine whether a note can be legally related with other obligations of the parties and accordingly be subject to claims arising out of the underlying transaction. The object of the thesis is a possibility that a note can be invalidated if the underlying transaction is invalidated. A note and its underlying transaction are certainly connected but the relation is not clearly regulated in Lithuanian legal acts and not determined by courts. The main problem is that the legal nature of a note is not explicitly identified. A note is not unambiguously attributed to a concrete legal branch. In Lithuanian legal acts it is defined as a security which is an instrument affirming the unconditional promise to pay a defined sum of money to its holder. However, judging from the fact how a note influences the rights and obligations of persons legal scholars treat it as a transaction. Because of this ambiguity the legal acts of Lithuania do not clearly spell out what legal defenses and claims can be raised by a person sued on a note. The legal grounds of invalidating a note are also not clearly stated. The hypothesis was raised that a transaction can be a basis of a note, but a note may not be invalidated if the underlying transaction is invalid. In order to determine the relation between a note and its underlying transaction in the first part of the thesis the doctrine and legal regulations of Lithuania and the USA were analyzed putting emphasis on the specific features of a note as a security and a transaction. The analysis of various sources showed that due to the need to be a negotiable instrument and have a high liquidity rate the development of a note determined the necessity of its rigid form and unconditional enforcement. Lithuania’s national law of notes was modeled on the Geneva Convention providing for a Uniform Law for Bills of Exchange and Promissory Notes. The Uniform Commercial Code (UCC) of the USA is based upon other legal act. Despite that, the regulation of notes in both countries does not differ in substance. In general, a note has these special features: it is abstract (has no cause), has formal mandatory requirements are established by laws, means an unconditional promise to pay a sum of money and is transferable (freely assignable to other persons). Aforementioned features are inherent to a note as a security. In order to establish the relation between a note and its underlying transaction the legal analisys of a note which is also a transaction was provided. It was delineated that when drawing a note a unilateral undertaking is concluded and as a result of this transaction a new note is created. Therefore the law that can be applied to notes comes not only from the law of securities, but also from the law of undertakings to the extent that this does not prejudice laws and the essence of a note as a security. In the second part of the thesis the main characteristics of a note were analyzed invoking the principles of a note as security and as a unilateral transaction. Considering these special characteristics the independence of a note with regard to any other obligations was determined. Accordingly the grounds for invalidation of a note were concretized. The deeper analysis indicated that Lithuanian’s civil law theory attributes a note to the group of abstract transactions and this determines the legal independence of a note from its underlying transaction. Therefore a new undertaking in a form of a security is acting in a market as a separate and legally independent one. The comprehensive analysis of notes has demonstrated that a note is a unilateral undertaking that is abstract and not related to its legal cause. It is also a security that has the features of unconditional enforcement and rigid formality, and based on principles of public credibility and stability. This legal nature of a note presupposes its independence from its underlying transaction and generally limits the possibilities to invalidate it. The possibility to invalidate a note on the basis of its invalid underlying transaction is not one of legal grounds. In Lithuania a person undertaking on a note can assert claims against the holder of a note only on these grounds: lack of formal requirements; on the basis of previous transactions between a debtor and original holder of a note, when the claim is made by original debtor; and due to dishonesty of a note holder when acquiring a note. The hypothesis of the thesis was affirmed – invalidation of the underlying transaction has no influence to the validity of a note and does not change the relations between a note holder and its maker.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/122545
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

11
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

4
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.