Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/122000
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Makštutytė, Ramunė
Supervisor: Naujanienė, Rasa
Title: „Jam taip bus geriau“: motinystės atsisakymo patirties refleksija
Other Title: A reflection of motherhood‘s relinquishment experience
Extent: 90 p.
Date: 29-May-2012
Keywords: motinystė;motinystės atsisakymas;socialinis konstruktyvizmas;motherhood;motherhood relinquishment;social constructionism
Abstract: Pagrindinė šio tyrimo prielaida yra tai, kad motinystės atsisakymas yra socialiai sukonstruotas procesinis reiškinys. Socialinio konstruktyvizmo perspektyvos idėja yra ta, kad visos socialinės realybės žinios yra socialinių sąveikų pasekmė, sužinoma per kalbą. Motinystės samprata skirtingais laikotarpiais kito. Ji tradiciškai susijusi su lytimi ir jai priskiriamomis privalomomis funkcijomis – gimdymu ir vaikų globa. Socialinio konstruktyvizmo požiūriu, tyrimas siekia atsakyti į klausimą, kaip motinystė, turinti stiprų biologinį pagrindą, gali būti konstruojama kaip socialinis reiškinys. Moterų ir motinystės padėtį visuomenėje kritiškai aiškina marksistinio feminizmo teorijos, teigiančios, kad motinystė yra nugalinto statuso charakteristika. Moterys, neturinčios vaikų, neatitinka tradicinių visuomenės lūkesčių, o moterys, atsisakiusios savo vaikų, atsiduria visuomenės paribiuose. Šio tyrimo tikslas – paaiškinti kaip moterų patyrusių savo vaiko atsisakymą pasakojimuose atsiskleidžia atsisakymo proceso dalyvių pozicijos ir motinos emociniai išgyvenimai bei kaip šį procesą konstruoja motinos ekonominė situacija. Objektas - motinystės atsisakymo patirties refleksija. Tikslo siekta atskleidžiant, kokios vaiko atsisakymo proceso dalyvių pozicijos iškyla moters, patyrusios savo vaiko atsisakymą, pasakojime, kaip moters, patyrusios savo vaiko atsisakymą, pasakojime ekonominis diskursas konstruoja vaiko atsisakymo procesą ir kokias prasmes vaiko atsisakymo procesui moteris suteikia savo emociniams išgyvenimams. Naudota kokybinė tyrimo prieiga. Duomenų rinkimo metodas – individualus giluminis pusiau struktūruotas interviu. Duomenų analizei pasirinkta grindžiamosios teorijos metodologinė strategija. Tyrime dalyvavo šešios savo vaiko ar vaikų atsisakiusios moterys. Tyrimo duomenų analizės metu išryškėjo trys pagrindinės motinystės atsisakymą konstruojančios kategorijos. Moterys interviu metu identifikavo ir apibūdino vaiko atsisakymo proceso dalyvius ir jiems suteikė tam tikras pozicijas. Šioms pozicijoms tyrimo duomenų analizės metu tyrėja suteikė pavadinimus. Motinystės atsisakymą formuoja ekonominės moters situacijos veiksniai: motinos ir vaiko tėvo nedarbas, sąlyginai didelis jau turimų vaikų skaičius ir blogos buitinės sąlygos. Motinystės atsisakymas yra vaiko netektis ir sukelia neribotą laiką besitęsiančius gedėjimo, kaltės ir gėdos jausmus bei tampa „tabu“ tema. Centrinė analizės metu išrykėjusi sritis – geresnio gyvenimo vaikui suteikimas.
The main implication of this research is that the relinquishment of motherhood is socially constructed phenomenon. The idea of social constructionism is that all everyday reality‘s knowledge is the consequence of social interactions given through language. The definition of motherhood has been changing during different periods of time. Traditionally it is related with gender and it is given the compulsory primal functions – child delivering and bearing. In the point of view of social constructionism this research aims to reveal how motherhood which has a strong gendered background can be constructed as a social phenomenon. The situation of women and motherhood is beeing critically explained by marxist feminist theories which claim that motherhood is the characteristic of disempowered status. Women without children do not match the traditional societal expectations and women that relinquish their children are placed out of society. The aim of this research was to explain how the positions of the motherhood‘s relinquishment process‘ participants and mother‘s emotional experience reveal within their tell and how the economical situation of the mother constructs this process. The object – the reflection of the motherhood‘s relinquishment experience. The aim was reached by revealing the positions of child relinquishment process‘ participants within mother‘s tell, revealing how the economic discourse constructs the child relinquishment process within mother‘s tell and what meanings of emotional experience the mother gives to the child relinquishment process. The qualitative research approach was chosen. Data collection method – individual in-depth semi-structured interview. A grounded theory mothodological strategy was chosen for the data analysis process. Six women who have relinquished a child have participated in the research. During the data analysis three main categories that construct the motherhood‘s relinquishment process were discovered. During the interviews women have identified and described the participants of the child relinquishment process and have positioned them. The researcher has named them during the data analysis stage. The process of the motherhood‘s relinquishment is being constructed by economical factors of the mother‘s situation. These are unemployment of mother and the farther of the child, already having many children and bad domestic conditions. The relinquishment of motherhood is a loss of a child and causes the longterm consequences and feelings of guilt and shame. It becomes a ‘taboo‘ theme as well. The central area of the data analysis was giving a better life for a child.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/122000
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

13
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

20
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.