Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/120838
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Vaitkutė, Banga
Title: Regional Voting in the United Nations General Assembly: the Case of the European Union
Other Title: Regioninis balsavimas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje: Europos Sąjungos atvejis
Extent: 87 p.
Date: 23-May-2016
Keywords: United Nations;European Union;regional voting;bloc politics.;Jungtinės Tautos;Europos Sąjunga;regioninis balsavimas;blokų politika.
Abstract: The thesis presents the EU member states’ voting behavior on the UN resolutions voted upon between 2009 and 2014 on the most dominant and prominent agenda items: Middle East, disarmament and human rights. The voting records that identify each member states’ position are used to see to what extent and in which issue area does the EU speak with a single voice and which countries belong to the EU mainstream and which states vote more individually. The paper also presents the voting behavior of states of two UN regional groups that divide EU member states into two blocs: Western European and Others, and Eastern European Group. Comparative analysis of the voting records of two regional groups and the EU helps to see how EU member states are involved in common foreign policy considering the possibility of East-West regional division. The aim of the thesis is to analyze the regional voting and bloc politics in the UNGA. In order to achieve this aim there are five tasks developed: to discuss the arguments of four schools of international relations theory explaining state’s cooperative behavior in international organizations; to present the EU role in the UN by analyzing its foreign policy coordination among member states to vote unanimously in the UNGA; to perform the quantitative analysis of voting behavior of the EU member states and two regional groups (Western European and Others, and Eastern European Group) in the UNGA between 2009 and 2014; to explain the level of cohesion among the EU member states within the UNGA; to compare the voting records of states of two regional groups and the EU member states. Quantitative research is based on accumulation of objective statistical data from the UNBISNET dataset in order to establish relationship between variables where UN votes are used as dependent variables while the EU member states preferences and their dependence to the EU are independent variables. The empirical analysis revealed that the degree of cohesion among the EU member states varies between issue area, with the Middle East and human rights issues scoring higher than disarmament. Some states remain apart from the convergence voting in isolation or minority bloc. Comparative analysis of voting records of two UN regional groups and the EU showed that EU possesses the highest degree of cohesion on three issue areas presented in the paper while the agreement within the Western European and Eastern European Groups tend to be low. The analysis of split votes indicates the level of divergence, and states that tend to vote more individually. The divergent voting of the EU member states depends not on the East-West regional division within the Union but the strategic issues put to vote. However, there are still votes where the EU fails to vote unanimously.
Magistro darbe analizuojamas Europos Sąjungos (ES) valstybių narių balsavimas Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje svarbiausiais darbotvarkės klausimais – Vidurinieji Rytai, nusiginklavimas ir žmogaus teisės 2009-2014 m. JT balsai, kurie identifikuoja kiekvienos valstybės poziciją, leidžia nustatyti, ar ES valstybės balsuoja vieningai, ir kurios valstybės yra linkusios balsuoti kitap remiantis savo nacionaliniais interesais. Darbe taip pat analizuojamas dviejų JT regioninių grupių – Vakarų Europos ir kitos, ir Rytų Europos – narių balsavimas, siekiant išsiaiškinti kaip regioninis padalinimas įtakoją ES valstybių narių balsavimą, ir kokią įtaką turi ES bendra užsienio politika koordinuojant ES narių veiksmus tarptautinėse organizacijose. Darbo tikslas – išanalizuoti regioninį balsavimą ir „blokų“ politiką JT Generalinėje Asamblėjoje. Šiam tikslui įgyvendinti yra suformuoti penki uždaviniai: aptarti keturias tarptautinių santykių teorijas, aiškinančias valstybių bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose; pristatyti ES vaidmenį JTO, ir kaip yra koordinuojami ES valstybių narių veiksmai siekiant vieningo balsavimo Generalinėje Asamblėjoje; atlikti kiekybinę ES ir dviejų regioninių JT grupių valstybių narių balsavimo Generalinėje Asamblėjoje 2009-2014 m. analizę; paaiškinti ES valstybių narių balsavimo konvergenciją; palyginti ES valstybių narių balsavimo ypatumus su dviem JT regioninių grupių narių balsavimu. Kiekybinis tyrimas yra paremtas statistiniais duomenimis rastais JT duomenų bazėje. JT balsai yra panaudoti kaip priklausantys kintamieji, tuo tarpu ES valstybių narių interesai, bei jų priklausomybė Sąjungai yra nepriklausomi kintamieji. Empirinis tyrimas atskleidė, kad vieningas ES valstybių narių balsavimas priklauso nuo darbotvarkės klausimo. ES šalys linkusios balsuoti vieningai už rezoliucijas dėl Viduriniųjų Rytų ir žmogaus teisių, tuo tarpu valstybių narių pozicija nusiginklavimo klausimu daugelyje atvejų išsiskiria balsuojant individualiai ar suformuojant mažumos bloką. Lyginamojo analizė parodė, kad ES valstybės balsuoja vieningiau nei dviejų JT regioninių grupių valstybės narės. Balsavimo nukrypimas tam tikru klausimu atskleidžia sanglaudos lygį tarp valstybių narių, ir kurios šalys labiausiai nutolusios nuo bendros grupės pozicijos. Nevienodas ES valstybių narių balsavimas tam tikrais klausimai priklauso ne nuo regioninio Vakarų-Rytų Europos padalinimo, bet nuo strategiškai svarbių klausimų, dėl kurių balsuojama JT Generalinėje Asamblėjoje. Nors ES valstybės narės balsuoja vieningai dėl daugumos klausimų, vis dėlto išlieka tam tikrų temų, dėl kurių valstybių pozicija išsiskiria.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/120838
Affiliation(s): Politikos mokslų ir diplomatijos fakult.
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

9
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.