Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/120549
Type of publication: master thesis
Field of Science: Teologija / Theology (H002)
Author(s): Obrikis, Egidijus
Title: Krikščioniškas pašaukimas - Švč. Trejybės atsiskleidimas žmogaus išganymo plane
Other Title: Christian mission - unfolding Holy Trinity in a plan of human salvation
Extent: 75 p.
Date: 29-May-2014
Keywords: pašaukimas;trejybė;Dievo veikimas;žmogus (teologijoje);išganymas;vocation;holy trinity;God's work;human;salvation
Abstract: Trejybinis Dievas yra tikėjimo slėpinys. Jis laike ir istorijoje atsiskleidė kaip mylintis Dievas, kad žmogus patirtų Dievo tikrovę ir prigimtį. Švenčiausiosios Trejybės asmenys yra susieti meilės ryšiais. Meilė kyla iš Dievo Tėvo ir Sūnaus bendrystės – Tėvas visiškai atsiduoda Sūnui, tuo tarpu Sūnus iš klusnumo ir meilės, viską atiduoda Tėvui, o Šventoji Dvasia yra Tėvą ir Sūnų vienijanti Meilė. Šventoji Dvasia ir kyla iš Dievo kaip Meilė - Tėvas nekyla iš nieko, o yra pagimdytas. Trejybės meilė atsiskleidžia žmonėms – Dievas Tėvas iš begalinės meilės sukūrė žmogų ir pakvietė jį į gyvenimą. Dievas Sūnus apsireiškė žmonijai kaip tikras Dievas ir tikras Žmogus - Jėzus Kristus prisiėmė žmonijos kaltę, kad išlaisvintų jį iš nuodėmės ir padarytų amžinai laimingu. Šventoji Dvasia – Tėvo ir Sūnaus bendrystės ir meilės Dvasia – atsiųsta žmonijai, idant žmogus išmoktų taip mylėti, kaip myli Dievas. Dalindamasis su kitu asmeniu meile, žmogus atskleidžia savo prigimtinį kilnumą – jis sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, bei jame atsispindi Jėzaus Kristaus Asmuo. Tai tikrasis krikščionio kelias ir pašaukimas – būti Jėzaus Kristaus liudytoju žodžiu ir gyvenimu. Ši liudijimo misija buvo patikėta Bažnyčiai. Bažnyčia savo pašaukimą atpažįsta Jėzaus Kristaus veikloje ir žodžiuose - Ji kaip ir Kristus kviečiama vykdyti Tėvo valią – atskleisti žmogaus ir Dievo santykio būtinumą. Šventoji Dvasia šį įpareigojimą sukilnina ir paverčia meile, trykštančia į visą pasaulį. Todėl Bažnyčia žvelgia į Kristų Jame ieškodama paguodos ir vilties. Jėzaus Kristaus asmenyje atsiskleidžia žmogaus kaip vertybės, unikalaus Dievo kūrinio pašaukimas ir jo egzistencijos prasmė. Todėl per visus šimtmečius Bažnyčia Jėzuje Kristuje atpažįsta įvairių krikščioniškų pašaukimų pagrindą. Dievas panoro, kad žmogus atskleistų savo išskirtinumą gyvenimu sekdamas Kristumi, bei atsiliepdamas į pašaukimą, į kurį yra kviečiamas. Dievas Išganymo istorijoje atsiskleidė kaip Trejybė. Dievas iš meilės ir laisva savo valia sukūrė pasaulį bei žmogų, dabar ir nuolat juo rūpinasi. Sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, žmogus atspindi dieviškumą. Dievas tik žmogui iš visos kūrinijos suteikė protą ir laisvą valią rinktis, kurti ir mylėti. Žmogus būdamas kūno ir dvasios vienovė, kaip kūnas kviečiamas santykiui su kitu žmogumi, o kaip dvasia – bendrystei su Dievu. Žmogus iš esmės skiriasi nuo Dievo, tačiau tik žmogus taip glaudžiai susijęs su Dievu – jis gali turėti asmeninį santykį su Kūrėju. Švenčiausiosios Trejybės Asmenų santykiai visada orientuoti į Kitą, todėl būdama tobulos bendrystės pavyzdžiu, Trejybė skatina žmogų kurti santykius pagal Jos pavyzdį. Trejybės gyvenime meilė skiriama kitam Asmeniui. Šioje perspektyvoje kyla pirminis žmogaus pašaukimas – siekti šventumo ir amžinai besitęsiančios bendrystės su Dievu. Šiandienos pasaulis yra pasimetęs vertybėse, o pats žmogus dažnai įvardijamas kaip nerandantis savęs, neatpažįstantis savo pašaukimo. Todėl krikščionis kviečiamas liudyti pasauliui viltį – skaitant laiko ženklus, teisingu ir atidžiu žvilgsniu žvelgti į įvykius ir žmogų, keisti save ir kitus gera. Krikščionio pašaukimas nukreiptas į kiekvieną žmogų – tikėjimo, vilties ir meilės bei Išganymo liudijimas Jėzuje Kristuje apjungia pavienius žmones į bendruomenę – Bažnyčią. Joje kiekvienas krikščionis raginamas dalinti save kitiems, kaip tai darė Kristus. Dalinti save kitam ir tarnauti – šie du aspektai puikiai atskleidžia pačios Trejybės gyvenimą. Kiekvienas pašaukimas apima Trejybės Asmenų būdingus bruožus. Ar tai būtų pašaukimas į kunigystės tarnystę, ar pasišventimas Dievui ir vienuolinis gyvenimas, ar šeimos, profesinis pašaukimas darbuotis dėl Kristaus karalystės – visi šie pašaukimai turi tą pačią dinamiką – kiekvienas krikščionis kviečiamas dalinti save ir tarnauti, gyventi Trejybės meilėje. Visų pašaukimų centrinė ašis – gyvenimu atspindėti Trejybę. Pašaukimams skleistis būtina sisteminga pašaukimų pastoracija. Šiandieninis pasaulis išgyvenantis pašaukimų krizę laukia naujos progos atrasti save – čia gali padėti Bažnyčia, kreipdama dėmesį ne tik į pavienius dvasinius pašaukimus, bet ir į visą platų spektrą – vaikų, jaunimo ir suaugusių pašaukimų pastoraciją, pirmiausia susitikti Kristų, idant žmogus būtų išganytas, o vėliau padėti atrasti savo misiją pasaulyje ir Bažnyčioje.
Trinitarian God is the mystery of faith, but He gradually opened out in time and space in order that a human being would receive the reality and nature of God – He is the loving God. All three persons of the Trinity are closely bonded with a connection of love. Love arises from the unity of God Father and Son – Father devotes completely for Son and meanwhile the Son gives back everything to Father with obedience and love, and the Holy Spirit is the Love, uniting Father and Son. The Holy Spirit arises from God as Love – Father doesn’t come from anything, but is being brought to the world. Through the whole history love of Trinity is flowing for people – the Father God created a man and invited him to life, He is Always taking care of mankind; Son God manifested for a human being because of great love as a Man – Jesus Christ and took the human‘s blame upon himself for redeeming him from sin and making him happy forever. Holy Spirit – love Spirit of Father and Son – sent to mankind for human would learn to love like this – like God loves. Sharing the love with another person, a man reveals the dignity of his own nature - to be created according to God's image and likeness, which is to be a reflection of the Trinity, by which people being nearby are illuminated. At the same time, it is a true way of a Christian - to be a word and life of witness Jesus Christ. The task of this witness was entrusted to the Church, in a broader sense - for each person. Church looks to Christ as the basis for happiness – looking in Him for consolation and hope. In person of Jesus Christ unfolds human‘s as a value‘s - unique creation‘s of God, mission and significance of the existence. Therefore throughout all centuries the Church identifies in Jesus Christ the basis of all vocations. The God wanted a man to spread his uniqueness by witnessing the Christ, living and filling his mission to which he is invited to. Being created according to God‘s image and similitude, human being reflects the Divinity – he doesn‘t have the divine nature, but God only for a human being gave a free will, mind, potential to choose, love and create. Man is a unity of body and soul, therefore as like the body-human is being invited to relate with other human, the same the soul – for community with God. In essence man differs from God, but only man exceptionally from the whole creation is so closely connected to God – his is able to have personal relation to the Creator. The Holy Trinity, being the example of perfect community, can help a man to revise relationship newly – relations of Trinity Persons are always oriented to the Other. Here in the centre is the other Person and Love is devoted for him. From this perspective primary mission of human being is arising – to seek the holiness and everlasting community with God. Church is looking at the Jesus searching for consolation and hope in him. The vocation of human being – as a value and unique creation of God unfolds in the personality of Jesus Christ. Therefore throughout all the centuries the church recognises the basis of various Christian vocations in Jesus Christ. God wanted a man to follow Jesus unfolding his own human uniqueness and responding to the call for which he is being invited. In the story of salvation God unfolded as the Trinity. God created the human being and the world from love and his free will and is taking care of it now and constantly. A man, as he was created according God’s image and similarity, is reflecting the divinity. God gave a mind and a free will only for a human, excluding him from all the creations and letting him freely choose, love and create. A man, being a unity of body and sole and as a body is being invited for a relationship with another human, and as a sole – for a relation with God. A man is basically different from God, but also only human is so closely related with God and can have the personal link with the Creator. Relations of the Holy Trinity persons always are oriented to the Other and therefore being as the example of perfect relation Trinity invites a human to create relationship according its example. In the life of Trinity love is appointed for the other Person. In this perspective primary vocation of Human arises – to seek the holiness and everlasting relation with God. The world of nowadays is lost in values and a man himself is often being named as unrecognising his own vocation and not finding himself. Therefore the Christian is invited to witness hope for the world reading the signs of time and look at the events and people with a right and close look, change himself and others for the good. Vocation of the Christian is appointed to the each human – bearing witness of faith, hope and love in Jesus Christ unites single people to community – the Church. In it Every Christian is encouraged to share himself to others as the Christ did it. Share yourself and serve – these two aspects finely unfold the life of the Trinity. Each mission embraces features of the Trinity Persons. Whether it is the mission of being a priest , devotion to God living a monk‘s life or family‘s , professional mission to work for Christ kingdom – all these missions have the same Dynamics – each human is called to share himself and serve, bear witness of Trinity love and live in it. The central axis of all vocations is to live the life which reflects the life of the whole Trinity. Vocation to unfold is the necessary systemic pastoration of missions. Nowadays world, surviving the crisis of vocations, is waiting for new opportunity of finding itself – here the Church can help paying the attention not only to discrete spiritual vocations, but to the whole wide range – pastoration of children, youth and adult vocations, first of all meeting Christ in order that a man would be saved and later – helping to discover your mission in the world and the Church.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/120549
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

41
checked on May 1, 2021

Download(s)

21
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.