Muzikos draugijų veikla Kaune 1920 - 1940 m

1920–1940 metais Kaunui buvo lemta tapti ne tik pagrindiniu Lietuvos miestu, bet ir respublikos sostine, kurioje telkėsi pagrindinis kultūrinis gyvenimas, buvo puoselėjamas menas, sukurtas platus draugijų tinklas. To laikmečio muzikos draugijų istorija rodo neabejotiną jų įtaką tautinės muzikinės kultūros ugdymui ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje. Šis sąjūdis – tai svarbus muzikinės kultūros istorijos tarpsnis – muzikos draugijos buvo masiškiausia, plačiausiems visuomenės sluoksniams prieinamiausia kultūrinės veiklos forma, glaudžiai susijusi su nacionalinio sąmoningumo kilimu. XIX – XX amžių sandūroje muzikinės kultūros raidos poslinkiai Lietuvoje sutapo su bendru tautiniu sąjūdžiu. Kūrybingi lietuvių tautos atstovai buvo tas visuomenės sluoksnis, kuris skatino Lietuvos atgimimą. Pirmosios draugijos, kurios buvo pradėtos steigti Vilniuje bei Kaune, o vėliau paplito visoje šalyje, XX a. pradžioje buvo legali muzikinio kultūrinio gyvenimo forma. Draugijų atstovai pradėjo burti scenos mylėtojus, steigti chorus, rengti koncertinius pasirodymus, organizuoti šventes. Po nepriklausomybės paskelbimo susidarė nemažai prielaidų atsirasti dar platesniam kultūrinių draugijų tinklui. 1920 m. Kaune įsteigiama Lietuvos Meno Kūrėjų Draugija, kuri atliko svarbų vaidmenį lietuvių kultūros raidoje, koordinavo visą Lietuvos gyvenimą. Iš esmės rūpindamasi muzika, daile, drama ir kitomis meno šakomis, ši draugija vienintelė nepriklausomoje Lietuvoje motyvuotai ir kategoriškai protestavo prieš valdžios abejingumą menui. Tais pačiais metais pradėjusi savo veiklą Muzikos sekcija aktyviausiai reiškėsi 1920–1922 metais. Buvo tvarkomi įvairūs kūrybos reikalai, sudarytos sąlygos muzikinio meno plėtotei, įkurtos svarbios meno įstaigos – muzikos mokykla, Operos teatras. Šios dvi įstaigos tapo svarbiais muzikos kultūros židiniais, pagrindine krašto muzikantų kalve Pirmojoje Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje. Pradėjus kurtis savarankiškoms atskirų muzikos sričių draugijoms, kurios populiarino skirtingų žanrų muziką, sutvirtėjo profesionalių muzikų statusas. Trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje trumpesnį ar ilgesnį laiką veikusios įvairios muzikinės draugijos kiekviena pagal savo profilį rengė koncertus, organizavo užsienio atlikėjų pasirodymus, leido periodinę spaudą atspindinčią skirtingų meno krypčių atstovų pažiūras. Vyresniosios kartos muzikų, pasišventusių visuomenės veikėjų dėka suburtų muzikos draugijų veikla parengė dirvą lietuvių muzikos tolimesniam vystymuisi. Šis sąjūdis liudijo šviesuomenės gebėjimą telkti lietuvių bendruomenę, ugdyti pilietines žmonių nuostatas.

During 1920–1940, Kaunas was meant to be the main town of Lithuania as well as the capital city of the republic where the major cultural life proceeded, the art was cherished, and a wide net of fellowships was created. The history of music fellowships of that time shows their undisputed influence towards cultivation of national music culture in Kaunas as well as in the whole country. This movement was an important phase of music culture history. Music fellowships were the most popular form of cultural activity closely related to the uprising of national consciousness and accessible for the widest social groups. In the juncture of the 19th and 20th centuries, the shifts of music cultural development in Lithuania coincided with overall national movement. The first Lithuanian fellowships, which were begun to be established in Vilnius and Kaunas and spread all over the country later, were a legal form of music cultural life in the beginning of the 20th century. After the declaration of independence, the background for the wider net of cultural fellowships emerged. During the 3rd and 4th decades, different music fellowships organized concerts and performances of foreign artists, published periodical press in Kaunas according to their profile. Musicians of elder generations and activities of music fellowships established by dedicated representatives of the intelligentsia prepared the soil for the future development of Lithuanian music. This movement witnessed the ability of enlightened people to rally Lithuanian community and cultivate people’s civic attitudes.