Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/119046
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Slavickaitė, Reda
Supervisor: Pruskus, Valdas
Title: Kompiuterinių mokymo programų panaudojimo mokymo procese vertinimas (Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos atvejis)
Other Title: The assesment of computer learning programs appliance in teaching process (The case of Raseiniai Šaltinio secondary school)
Extent: 98 p.
Date: 14-May-2008
Keywords: Informacinės komunikacinės technologijos;kompiuterinės mokymo programos;udgymas;švietimas.;Information communicative technologies;computer learning programs;learning;education
Abstract: Šiuolaikinės informacinės komunikacinės technologijos (IKT ) sparčiai skverbiasi į visas gyvenimo sritis. Didėja jų įtaka švietimui, įvairių dalykų mokymui ir mokymuisi, visam ugdymo procesui. Palaipsniui augant kompiuterių skaičiui mokyklose, IKT įranga atsiranda ne tik informacinių technologijų, bet ir kitų dalykų mokymo kabinetuose. Informacinių komunikacinių technologijų, kompiuterinių mokymo programų plėtra keičia mokytojo vaidmenį: mokytojas – informacijos turėtojas ir perteikėjas, tampa mokytoju – mokymosi proceso organizatoriumi, mokymosi galimybių kūrėju, mokymosi patarėju, partneriu bei tarpininku. Be abejo, informacinės technologijos nesumažina mokytojo kaip ugdytojo, gyvenimo tiesų liudytojo, tradicijų plėtotojo vaidmens. Jokios kompiuterinės programos negali pakeisti gyvo mokytojo žodžio, jo aiškinimo, bendravimo su mokiniais. Mokslinėje literatūroje galima rasti gana daug kompiuterinio raštingumo apibrėžimų. Vieni autoriai ( J. E. Eisle, G. S. Lowe, J. McAuley) kompiuterinį raštingumą sieja su mokėjimu naudotis kompiuteriu, jo privalumų ir trūkumų supratimu; kiti autoriai (A. K. Hayden, S. Owen, J. Heywood) kompiuterinį raštingumą prilygina technologiniam raštingumui, gebėjimui priimti technologinius sprendimus, pritaikyti kompiuterines žinias asmeniniams poreikiams; treti autoriai kompiuterinį raštingumą supranta labai plačiai: nuo individualių žinių, gebėjimų iki socialinės praktikos, funkcinių kompetencijų, iki ideologinių vertybių ir politinių tikslų. Gana skirtingų kompiuterinio raštingumo apibrėžimų egzistavimą lemia tai, kad kompiuterinis raštingumas, kaip ir raštingumas apskritai, yra kintanti sąvoka . Šios sąvokos dinamiškumas siejamas su sparčiais komunikacinių ir informacinių technologijų erdvės pokyčiais bei jų sukeltais reikalavimais. Vykstant įvairių gyvenimo sričių integraciniams procesams, visavertis kompiuterinis raštingumas negali būti pasiektas naudojant IKT vien tik informacinių technologijų pamokose. Mokinių visuotinio kompiuterinio raštingumo standartas nusako tokį kompiuterinį raštingumą, kuris gali būti pasiektas tik integruojant IKT į visą ugdymo procesą – naudojant per įvairių dalykų pamokas ir popamokinėje veikloje, mokyklų bibliotekose, skaityklose ir pan. Atsiranda integruotos pamokos, jų metu informacinių technologijų mokytojas, bendraudamas su kitų dalykų mokytojais, gali geriau suvokti, kokių įgūdžių reikia mokiniams kitų dalykų pamokose. Mokiniai sparčiau įgyja kokybiškesniam mokymuisi būtinas kompetencijas. Bendravimas ir bendradarbiavimas yra labai svarbus IKT kompetencijos aspektas. Bendradarbiavimas duoda daug naudos jau vien dėl to, kad mokinių gebėjimai naudotis IKT labai skiriasi. Jie tarsi nejaučia, kad gali labai greitai vienas iš kito perimti operacinius gebėjimus. Bendradarbiaudami mokiniai mokosi padėti vienas kitam, gerbti vienas kito indėlį, nuomonę, susitarimus, laikytis visuotinai pripažįstamų taisyklių. Siekiant sudaryti sąlygas visiems moksleiviams įgyti informacinėmis technologijomis grindžiamą žinojimą, kurio pagrindą sudaro visaverčiai informaciniai gebėjimai, kiekvienos mokyklos bendruomenė siekia įsigyti kompiuterines mokymo programas (MKP). Kompiuterinės mokymo programos – tai mokymui sukurtos ir tiesiogiai jam taikomos programos. Integruojant kompiuterines mokymo programas į ugdymo procesą siekiama veiksmingiau įgyvendinti ugdymo uždavinius bei patenkinti visuomenės nuolatinio mokymosi poreikius naudojant IKT galimybes. Informacinių technologijų ir kompiuterinių mokomųjų programų diegimas Lietuvos Respublikos švietimo sistemoje yra vienas iš pagrindinių žinių visuomenės elementų. Šis procesas prasidėjo dar 1986 metais, kai visose bendrojo lavinimo mokyklose pradėta mokyti informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindų. 1996, 1997, 1998, 1999 metais buvo vykdomi investiciniai projektai, skirti švietimo informacinei sistemai sukurti; parengtos ir įgyvendinamos švietimo modernizavimo programos, kuriose atsispindėjo informacinės visuomenės kūrimo iššūkiai. Svarbus žingsnis plėtojant KMP taikymą Lietuvos mokyklose buvo LR Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimo sistemą 2005–2007 metų programa. Joje buvo numatyta ne tik sukurti švietimo sistemos kompiuterių tinklą, bet ir sudaryti sąlygas modernizuoti švietimo valdymą. Vienas iš būdų atlikti esamos situacijos įvertinimą yra sociologiniai tyrimai. Jų metu yra išaiškinami informacinių technologijų naudojimo lygį ir kokybę lemiantys veiksniai, formuluojamos rekomendacijos šioje srityje. Šiame magistro darbe, atliekant sociologinį tyrimą, buvo keliamos trys hipotezės: 1. Moksleiviai palankiai vertina kompiuterinių mokymo programų diegimą, kaip priemonę siekiant aukštesnio mokslinio išsilavinimo ateityje. 2. Tėvų nuostata į jų atžalos kompiuterinį raštingumo lygį nepriklauso nuo šeimos pajamų. 3. Mokytojų požiūriui į kompiuterinių mokymo programų naudojimą įtakos turi dėstomas dalykas. Išvados Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, galima teigti, kad hipotezė, jog moksleiviai palankiai vertina kompiuterinių mokymo programų diegimą kaip priemonę siekiant aukštesnio mokslinio išsilavinimo ateityje, pasitvirtino. Pasitvirtino ir antroji darbe kelta hipotezė. Tėvų nuostata į jų atžalos kompiuterinio raštingumo lygį nepriklauso nuo šeimos pajamų. Trečioji hipotezė, kad mokytojų požiūrį į kompiuterinių mokymo programų naudojimą įtakoja dėstomas dalykas, taip pat buvo iš dalies patvirtinta. Dalis mokytojų (60%) mano, kad kompiuterines mokymo programas puikiai galima pritaikyti kiekvienoje pamokoje, ir tai palengvina mokytojo darbą, medžiagos pateikimą ir išdėstymą. Pasiūlymai Siekiant, kad mokytojai ir mokiniai galėtų naudotis kompiuterinėmis mokomosiomis programomis (KMP), reikėtų: • Daugiau lėšų skirti mokyklų kompiuterizavimui: suteikti galimybę kiekvienam mokytojui ir mokiniui turėti savo darbo vietą prie kompiuterio. • Aprūpinti mokyklas naujausiomis kompiuterinėmis mokomosiomis programomis. • Dažniau organizuoti kompiuterinio mokymo kursus mokytojams; supažindinti pedagogus su naujausiomis technologijomis, jų veikimo pobūdžiu, ir panaudojimo galimybėmis.
Modern information communicative technologies (ICT) are expanding rapidly into all spheres of life. Their influence on education, learning and teaching various subjects, the whole process of nurturing is increasing. While the numbers of computers in schools are growing, the ICT equipment is brought not only in the information technologies’ cabinets, but in other subjects’ cabinets as well. The development of information communicative technologies and computer-based teaching programs changes teacher’s role: a teacher – the keeper and conveyor of information becomes a teacher – the organizer of study process, the creator of study possibilities, the study adviser, partner and intermediary. Of course, information technologies do not reduce teacher’s as a nurturer’s, witness’ of life truths, tradition developer’s role. None of the computer programs can change a real speech of teacher, his explanations, communication with students. Quite a lot of computer literacy definitions can be found in scientific literature. Some authors (J. E. Eisle, G. S. Lowe, J. McAuley) relate computer literacy to ability to use computer, apprehension of its advantages and flaws; other authors (A. K. Hayden, S. Owen, J. Heywood) equate computer literacy with technological literacy, ability to make technological decisions, adjust knowledge in computers to personal demands; third group of authors conceive computer literacy very widely: from individual knowledge, abilities to social practice, functional competencies, ideological values and political aims. The differences between definitions of computer literacy occur because computer literacy, as literacy in general, is a variable concept. The dynamism of this concept is related to rapid changes of communicative and information technologies and requirements, caused by them. While integration processes of various spheres of life take place, a full-rate computer literacy cannot be achieved by using ICT only in classes of information technologies. The standard of pupils’ overall computer literacy outline the computer literacy which may be achieved only by integrating ICT into whole educative process – by using it during classes of different subjects and in after-school activities, in school libraries, reading-rooms, etc. Integrated lessons take place, during which the teacher of informative technologies interacts with other subjects’ teachers and thus he can comprehend what kind of skills schoolchildren lack in other classes. Pupils quicker gain competencies that are needed for a more qualitative learning. Interaction and collaboration is an essential aspect of ICT competence. Collaboration firstly produces a lot of benefit because pupils abilities in using ICT are very different. They have no sort of feeling that they can tap operating abilities from one another very quickly. By collaboration pupils learn to help one another, respect one another’s deposit, opinion, agreements, follow broadly accepted rules. In order to ensure that all schoolchildren will gain technology-based knowledge, which basis is a full-rate information abilities, the community of every school seeks to purchase computer learning programs (CLP). Computer learning programs are programs created for learning and directly employed for it. The aim of integrating computer learning programs into the educative process is to implement education goals more effectively and to satisfy society’s demands of permanent study by using the possibilities of ICT. Installation of information technologies and computer learning programs in the education system of the republic of Lithuania is one of the main elements in knowledge society. This process began in 1986, when all schools started to teach informatics and basics of calculation technology. Invest projects were held in 1996, 1997, 1998 and 1999 in order to create and educative information system; education modernization programs, which reflected the challenges of creating an information society, were formed and realized. A very relevant step in developing CLP using in schools of Lithuania was the Information and communication technologies’ installation in Lithuania’s education system 2005-2007 program, approved by the Republic of Lithuania Ministry of Education and Science. In this program not only the creation of education system computer net was scheduled, but also the creation of suitable conditions for modernization of education administration. One of the methods for estimating the existing situation is to perform a sociological research. During the research factors which determine information technologies usage’s level and quality are clarified, the recommendations of this sphere are formulated. While performing a sociological research, three hypotheses were formed in this master work: 1. Students are in favor of the installation of learning programs as a mean of reaching higher scientific education in the future. 2. Parents’ position towards their child’s computer literacy does not depend on their family income. 3. A teacher’s taught subject influences his attitude towards the usage of computer learning programs. Conclusions According to the results of the performed research, we may claim that the hypothesis, that students are in favor of the installation of learning programs as a mean of reaching higher scientific education in the future, was satisfied. The second hypothesis was satisfied as well. Parents’ position towards their child’s computer literacy does not depend on their family income. The third hypothesis, which claimed that a teacher’s taught subject influences his attitude towards the usage of computer learning programs, was also partly satisfied. A part of teachers (60%) think that computer learning programs can be adjusted very well in every class and that this eases teacher’s work, material’s introduction and lecturing. Suggestions In order for teachers and students to use computer learning programs (CLP), it is needed: • To provide better financing for computerization of schools: a possibility for teacher and student to have their own workplace by the computer should be ensured. • To provide schools with the newest computer learning programs. • To organize computer training courses for teachers more often; to introduce pedagogues with the newest technologies, their type of action and possibilities of appliance.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/119046
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

4
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

85
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.