Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/115694
Type of publication: master thesis
Field of Science: Edukologija / Education (S007)
Author(s): Wang, Xiangou
Title: Artistic self-expression of future music educators and preconditions for its (self-) development
Other Title: Būsimų muzikos mokytojų meninė saviraiška ir jos ugdymo(si) prielaidos
Extent: 63 p.
Date: 3-Jun-2016
Keywords: future music teacher;artistic self-expression;music interpretation;personal qualities;būsimas muzikos mokytojas;meninė saviraiška;muzikos interpretavimas;meniniai išgyvenimai;vertybinės orientacijos
Abstract: Relevance of the research. Rapid changes in social and cultural life, the development of informational society and deepening globalisation are characteristics of a modern society (Common European Principles for Teacher Competences and Qualifications, 2005). Now people often say that music is \"expressive,\" or that a performer plays with great expression, but what exactly does it mean? First, one may be praising a performer for their musical sensitivity, that he or she has a keen sense of how a passage is supposed to be played. Such praise is often expressed in terms of the performer's \"musicality\" (in statements that border on the oxymoronic, as when one says that a performer plays the music very musically). Such praise may also be couched in terms of expression, i.e., that a performer plays \"expressively.\" An expressive piece or performance is one that recognizably embodies a particular emotion, and indeed may cause a sympathetic emotional response in the listener. Thus if one plays \"expressively,\" this means that the music's particular emotional qualities - its sadness, gaiety, happiness, and so forth, are amply conveyed by the performer. \"Music can be agitated, restless, triumphant, or calm since it can possess the character of the bodily movements which are involved in the moods and emotions that are given these names\" (Goldman, 1995; Budd, 1992). For many other aestheticians, cognitivism is a necessary but insufficient means of emotional expression in music. As Jenefer Robinson has noted, not only does music frequently express emotional qualities, it also frequently affects us emotionally by evoking emotions in the listener (Kivy, 1999). A common tack taken by a number of philosophers was to claim that music awakens our emotions, but in a special way. For Kendall Walton (1994), who studies all kinds of aesthetic experiences, and not just music, as a special kind of imaginative activity, states, that expressive music \"evokes the imaginative experience of the emotion expressed: more precisely, musical expressions of sadness, say, induces the listener to imagine herself experiencing sad feelings\" (Robinson, 1994). For Davies and Levinson (1990) agreed, that expressive music really does arouse the listener's emotions, but also claimed, that emotions of a greatly attenuated kind - \"sadness lite\", for example. As Kivy (1999, 11) has noted with respect to their theories, such emotional evocation \"must be weakened, . . . because they do not have the power to make us behave the way those emotions would do in ordinary circumstances\". Robinson (1994, 13–22) takes a different approach, one that tries to avoid making musical expression a special case. She considers with the utmost care what we really do feel when we hear expressive music, and then what we make of those feelings (Levinson, 1990, 20). Philosophers of different epochs (Socrates, 2001; Plato, 2001; Kant, 1990), classics of pedagogics (Komenski, 1975; Pestaloci, 1989; Dystervegs, 1988) and modern foreign educologists (Fullan, 1998; Hargreaves, 1999; Petty, 2008; Pollard, 2006) spoke about the role of the teacher, the impact of the peculiarities of his/her personality on students’ learning and the development of their personality (Tavoras, 2009, 1). Problems of training the music teacher are inseparable from restructuring of the whole education system. Artistic self-expression of a music teacher, as one of the forms of expression of his/her personality, is analyzed by scientists-pedagogues from the artistic aspect as well. They are more and more often interested in interconnection between the teacher’s artistic self-expression and his or her high artistic value (Elliot, 1995). It has been noticed that the music teacher’s artistic self-expression expresses the relation between a high artistic value and individuality most accurately. Tavoras (2009) define artistic individuality as an integral singularity of the personality manifesting itself in a musical activity by way of interpretation, evaluation and reflexivity of experiences, creativity, a high artistic value and responsibility. The following components constitute the devised and theoretically substantiated model of the expression of artistic individuality of future music teachers: reflexivity, expressed in authenticity of interpreting music, evaluation of one’s own abilities and a feeling of one’s own dignity; creativity expressed in originality of interpreting music, originality of evaluations and intensity of emotional experiences; a high artistic value expressed in harmoniousness of the interpretation of music, deepness of evaluations and aestheticism of experiences; responsibility expressed in interpretation, morality of evaluations and a sense of duty. It has been noticed that the music teacher’s artistic individuality expresses the relation between a high artistic value and individuality most accurately. The investigation showed that the level of the expression of artistic individuality of future music teachers (Lithuanian students) in the musical activities was not high because of the insufficient level of the expression of interpretation and evaluation components dominated. However, no empirical investigations analyzing the specifics of artistic self-expression of the foreign students – future music educators – has been found yet. Therefore it can be stated that peculiarities of developing artistic self-expression of future music teachers (foreign students) in essence have been scarcely investigated in the works of Lithuanian and foreign scholars. Articles by Lithuanian and foreign music educologists characterize only separate aspects of this problem (Tavoras, 2009; Elliot, 1995; Gardner, 1983; Gordon, 1989; Reimer, 2000). This contributes to substantiation of the relevance of the research into artistic elf-expression and allows determining the following research problem: what is the level of the artistic self-expression of foreign students – future music educators and what are the possibilities of its (self-) development at university. The object of the research is the artistic self-expression of future music educators. The aim of the research is to disclose the peculiarities of artistic self-expression of future music educators (foreign students) and preconditions for its (self-) development at university. The objectives of the research: 1. To provide the conception and design of a theoretical-empirical model of artistic self-expression. 2. To reveal the peculiarities of artistic self-expression of future music educators (foreign students). 3. To define the preconditions for the (self-) development of the artistic self-expression of future music educators at university.
Tyrimo problema apibrėžiama klausimais: koks yra būsimų muzikos mokytojų asmenybės saviraiškos lygis ir kokios yra jos plėtojimo galimybės universitete. Tyrimo objektas – būsimų muzikos mokytojų asmenybės saviraiška. Tyrimo tikslas – nustatyti būsimų muzikos mokytojų meninės saviraiškos ypatumus ir jos plėtojimo prielaidas universitete. Tyrimo uždaviniai: 1. Pateikti meninės saviraiškos sampratą ir parengti meninės saviraiškos teorinį-empirinį modelį. 2. Atskleisti būsimų muzikos mokytojų (užsienio studentų) meninės saviraiškos ypatumus. 3. Apibrėžti būsimų muzikos mokytojų meninės saviraiškos plėtojimo prielaidas universitete. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teorinis modeliavimas (meninės saviraiškos teorinis-empirinis modelis), apklausa raštu (uždaro tipo klausimynas), dėstytojų refleksijos raštu, absoliučių ir procentinių dažnių skaičiavimai, kontentinė analizė. Tiriamieji. Tyrime dalyvavo Lietuvos edukologijos universiteto muzikos pedagogikos bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų programų studentai (kinai). Iš viso apklausti 42 studentai ir 2 dėstytojai. Apklausa atlikta 2016 m. kovo – balandžio mėnesį. Išvados. Sudarytą būsimų muzikos mokytojų meninės saviraiškos modelį sudaro šie komponentai: 1) muzikos interpretavimas, 2) meniniai išgyvenimai, 3) vertybinės orientacijos, požiūriai, lūkesčiai, 4) asmeninės savybės. Būsimų muziko mokytojų meninės saviraiškos tyrimo duomenys atskleidė, kad: • Tyrime dalyvavę užsienio studentai (kinai) muzikos mokytojo meninę saviraišką daugiau sieja su asmeninėmis savybėmis, mažiau su meniniais išgyvenimais ir vertybinėmis orientacijomis. Labai svarbiomis muzikos mokytojo meninės saviraiškos apraiškomis nurodo asmenines savybes (atsakingumą ir savarankiškumą muzikinėje veikloje, siekiant kūrinio atlikimo kokybės). Svarbūs muzikos mokytojo meninės saviraiškos rodikliai, užsienio studentų nuomone, yra muzikos interpretavimas, pasireiškiantis gebėjimu išreikšti atskirų muzikinių frazių meninę jungtį ir nuolat tobulinti savo muzikinę veiklą; meniniai išgyvenimai, pasireiškiantys gebėjimu grožėtis atliekamu muzikos kūriniu, išgyventi kūrybines sėkmes sėkmes ir nesėkmes bei vertybinės orientacijos, pasireiškiančios gebėjimu žinoti ir suprasti kultūrinius reiškinius bei gebėjimu parengti muzikinį projektą (tematinį koncertą). • Tyrimas parodė, kad būsimų muzikos mokytojų meninės saviraiškos raiškos lygis nėra aukštas. Atskleista, kad būsimų muzikos mokytojų (užsienio studentų) meninė saviraiška labiausiai reiškiasi muzikos interporetavimu (savitai perteikti atliekamų muzikos kūrinių tempo, dinamikos, intonavimo niuansus), asmeninėmis savybėmis (atvirumu muzikinėms naujovėms, naujiems studijavimo metodams, atsakingumu ir savarankiškumu muzikinėje veikloje), vertybinėmis orientacijomis (naujų kultūrinių reiškinių žinojimu ir supratimu), meniniais išgyvenimais (atsakingai dalyvauti bendroje muzikinėje veikloje (koncertuose, projektuose). • Paaiškėjo, kad sunkiausiai užsienio studentams įžvelgti savo muzikinės veiklos pasiekimų priežastis, parengti muzikinį projektą (tematinį koncertą) ir bendrauti su kitų kultūrų atstovais (studentais, dėstytojais). Ypač sudėtinga veikla – išradingai panaudoti mimikos, žvilgsnio, judesio galimybes interpretuojant kūrinį bei atlikti kitų šalių kompozitorių kūrinius. • Nustatyta, kad didžiausią poveikį meninei saviraiškai turi vidiniai veiksniai: muzikiniai gebėjimai, muzikinės veiklos patirtis, vertybinės orientacijos, požiūriai, lūkesčiai ir asmeninės savybės. Nustatyta, vaikinų ir antro magistrantūros studijų kurso studentų meninė saviraiška yra šiek tiek brandesnė. Tyrimo duomenys leido išskirti šias meninės saviraiškos plėtojimo prielaidas: 1)muzikinių edukacinių projektų rengimas ir įgyvendinimas; 2)gebėjimų interpretuoti muziką sociokultūriniame kontekste plėtotė; 3)studentų meninės saviraiškos poreikio stiprinimas; 4)skatinimas reflektuoti ir įsivertinti savo muzikinę veiklą.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/115694
Affiliation(s): Švietimo akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
xiangou_wang_md.pdf1.34 MBAdobe PDF   Until 2070-06-30View/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

2
checked on Mar 30, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.