Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/112498
Type of publication: master thesis
Field of Science: Biologija / Biology (N010)
Author(s): Vansytė, Evelina
Title: Lietuvos porakanopių medžiojamųjų gyvūnų plaukų struktūros analizė
Other Title: Analysis of Hair Structure of Lithuanian Hunted Even-Toed Ungulates
Extent: 48 p.
Date: 25-May-2017
Keywords: Raktažodžiai: porakanopiniai medžiojamieji gyvūnai;plaukai;mikroskopinė analizė.;even-toed ungulates;hair;microscopic analysis
Abstract: Magistro darbe tiriama Lietuvos porakanopių medžiojamųjų gyvūnų plaukų struktūros analizė. Darbo objektas – Lietuvoje gyvenančių porakanopių medžiojamųjų gyvūnų: briedžio (Alces alces), tauriojo (Cervus elaphus L.) ir dėmėtojo (Cervus nippon L.) elnių, stirnos (Capreolus capreolus L.), šerno (Sus scrofa) ir stumbro (Bison bonasus) nugaros plaukai. Darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvoje gyvenančių porakanopių medžiojamųjų gyvūnų: briedžio (Alces alces), tauriojo (Cervus elaphus L.), dėmėtojo (Cervus nippon L.) elnių, stirnos (Capreolus capreolus L.), šerno (Sus scrofa) ir stumbro (Bison bonasus) nugaros plaukų morfologinius skiriamuosius požymius. Darbo metodai – makroskopinis ir mikroskopinis nugaros plaukų tyrimas. Darbo rezultatai – atlikus makroskopinę Lietuvos porakanopių medžiojamųjų gyvūnų apsauginių nugaros plaukų plaukų analizę nustatyta, kad tik šerno (Sus scrofa L.) plaukai gali būti lengvai atpažįstami iš bendros plauko išvaizdos, kadangi šerno plauko galiukas būna ne mažiau kaip vieną kartą išsišakojęs, t.y. padalintas į kelias dalis. Trumpiausi yra stirnos, ploniausi – stumbro plaukai. Atlikus tiriamųjų porakanopinių medžiojamųjų gyvūnų plaukų mikroskopinę analizę nustatyta, kad dauguma kutikulės morfologinių požymių (žvynų raštas, atstumas tarp žvynų ir kiti požymiai) skiriasi. Daugiausiai panašumų rasta tarp tauriojo elnio (Cervus elaphus L.) ir briedžio (Alces alces L.) mikroskopinių plaukų atspaudų. Europinės stirnos (Capreolus capreolus L. ) plaukų kutikulės savybės nuo kitų tiriamųjų gyvūnų specifiškai išsiskyrė pereinamuoju žvynų išsidėstymu, kuris žymiai išryškėja plauko A, B, C padėtyse. Žieminio stirnos kailio plaukų kamieninėje D dalyje išskirtinis raštas – mozaika. Analizuojant gyvūnų kailio plaukų savybes pagal sezonus, nustatyta, kad plauko kamieninėje ir apsauginėje dalyje žvynų išsidėstymas žiemos ir vasaros sezonais mažai skiriasi ir daugumos žvėrių rūšių yra skersinis, tuo tarpu atstumas tarp žvynų ribų – kinta.
The Master’s thesis presents the analysis of hair structure of Lithuanian hunted even-toed ungulates. Object of the thesis – back hair of the following hunted even-toed ungulates, located in Lithuania: moose (Alces alces), red deer (Cervus elaphus L.), sika deer (Cervus nippon L.), roe deer (Capreolus capreolus L.), wild boar (Sus scrofa) and European bison (Bison bonasus). Aim of the thesis – to analyse the distinctive morphological features of back hair of the following hunted even-toed ungulates, located in Lithuania: moose (Alces alces), red deer (Cervus elaphus L.), sika deer (Cervus nippon L.), roe deer (Capreolus capreolus L.), wild boar (Sus scrofa) and European bison (Bison bonasus).. Methods of the thesis – macroscopic and microscopic examination of back hair. Results of the thesis – following the macroscopic analysis of guard back hair of the hunted even-toed ungulates, located in Lithuania, it was determined that only the hair of wild boar (Sus scrofa L.) might be easily recognized from the general appearance because the hair ends of wild boar are at least once split, i.e., divided into several parts. The shortest is the hair of roe deer, the thinnest – of European bison. Microscopic analysis of hair of the examined Lithuanian hunted even-toed ungulates showed that the most morphological features (scale pattern, distance between scales, etc.) differ. Most similarities were found between macroscopic hair prints of red deer (Cervus elaphus L.) and moose (Alces alces L.). Hair cuticle features of roe deer (Capreolus capreolus L.) differed from other examined animals by fragmental scales, which is especially visible in the hair positions A, B, C. The shaft part D of fur hair of roe deer features an exceptional pattern – mosaic. While analysing the fur hair features, according to seasons, it was determined that the scale distribution in the shaft and guard part of hair only slightly differs during winter and summer seasons, and in most cases, is cross, while the distance between scales varies.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/112498
Affiliation(s): Žemės ūkio akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

12
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

64
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.