Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/106520
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Augaitė, Dovilė
Supervisor: Malinauskas, Gedas
Title: „Kodėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos durys Lietuvoje praviros, bet ne atidarytos?“ Biografinėse istorijose – jaunuolių gyvenimo problemos dėl įtraukties į socialinį gyvenimą
Other Title: “Why United Nations convention on the rights of persons with disabilities” doors are ajar but not open in Lithuania?” In biographical stories – problems of young people being involved in social life
Extent: 76 p.
Date: 8-Jun-2020
Keywords: Negalia;Disability;Įtrauktis;Visuomenė;Inclusion;Society
Abstract: Socializacijos procesas yra svarbus kiekvienam žmogui. Jis prasideda kūdikystėje ir trunka visą gyvenimą, jo metu asmuo įsisavina visuomenės patirtį, papročius, kalbą, perima kultūrą ir taip tampa asmenybe (Juozeliūnienė, 2012). Negalią turintiems jaunuoliams socializacija tampa iššūkiu. Viena iš pagrindinių kliūčių - lėtai besikeičiantis visuomenės požiūris į neįgaliuosius. Tyrimo klausimas - kaip iššūkiai, su kuriais susiduria negalią turintys jaunuoliai socializacijos proceso metu, daro įtaką tolesnei socialinei įtraukčiai į visuomenę? Tyrimo tikslas - papasakotose jaunuolių gyvenimo istorijose įžvelgti iššūkius, kurie pažeidžia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir daro įtaką sėkmingai įtraukčiai į socialinį gyvenimą. Tyrime remtasi subjektyvistine-interpretuojamąja epistemologija. Taikytas biografinio metodo kokybinis tyrimas. Tyrimo dalyviai: pasirenkant biografinį metodą tyrimo ašimi tapo dvi negalią turinčios jaunuolės. Tyrimo metu buvo atlikti 7 individualūs interviu: juos davė dvi negalią turinčios merginos, kurios dalijosi savo gyvenimo istorijomis (vienos iš tyrimo dalyvių mama, atstovavusi dukrai dėl merginos sutrikusio verbalinio bendravimo); abiejų jaunuolių mamos, draugė, socialinė darbuotoja, bendrojo lavinimo mokyklos pavaduotoja. Gauti duomenys analizuoti teminės analizės metodu, pateikiami tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos. Biografinė istorija gali tapti analizės objektu, skirtu sukaupti socialinės situacijos patirtį. Biografinė metodologija leidžia sudaryti gyvenimo strategijos tipologiją esant panašioms situacijoms, konstruoti elgesio „pavyzdžius“, gyvensenos bei kultūrinio vertybinio normatyvo modelius (Kasatkina, 2005). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad negalią turinčioms jaunuolėms labai svarbi socializacija. Tyrimo metu atsiskleidė, kad tėvų požiūris į vaiko negalią daro įtaką jaunuolių savarankiškumo gebėjimams bei socialinės įtraukties patirtims. Taip pat tyrimas pagrindžia faktą, kad mokykla paveikia tolesnes ateities perspektyvas, susijusias su negalią turinčių asmenų įtrauktimi į bendruomenę.
The process of socialization is important for everyone. It begins in infancy and lasts a lifetime, during which a person assimilates the experience of society, customs, language, culture, and thus becomes a personality (Juozeliūnienė, 2012). For young adults with disabilities, socialization becomes a challenge. One of the main obstacles is the slowly changing public attitudes towards people with disabilities. The research question is - how do the challenges faced by young adults with disabilities in the process of socialization affect further social inclusion in society? The aim of the study is to see the lifetime stories told of young people that violate the provisions of the United Nations Convention on the Rights of Persons with Disabilities and influence successful participation in social life. The study was based on subjectivist - interpretive epistemology. Biographical method was applied in this qualitative research. By choosing the biographical method two young adults with disability lifetime stories were investigated.. The study included 7 individual interviews: two girls with disabilities who shared their life stories, (the mother of one of the study participants representing a daughter, because of the girl’s impaired verbal communication); mothers, friend, social worker, deputy general education school of both young people. The obtained data are analyzed by the thematic analysis method, the results, conclusions and recommendations of the research are presented. Biographical history can become an object of analysis to gain experience of the social situation. Biographical methodology allows to create a typology of life strategy in similar situations, to construct “examples” of behavior, models of lifestyle and cultural value norm (Kasatkina, 2005). The results of the study revealed that socialization is very important for young people with disabilities. In this research was found that parents' attitudes towards the child's disability influence young people's independence skills and social inclusion experiences. The study also substantiates the fact that the school influences further future prospects for the inclusion of people with disabilities in the community.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/106520
Appears in Collections:2020 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
dovile_augaite_md.pdf614.34 kBAdobe PDF   Until 2025-06-08View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.