Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/106451
Type of publication: bachelor thesis
Field of Science: Etnologija / Ethnology (H006)
Author(s): Lukoševičiūtė, Gabija
Supervisor: Janauskas, Giedrius
Title: Norvegijos gerovės modelio raidos periodizacijos netolygumai
Other Title: Changeability in the periodization of the development of the Norwegian welfare state
Extent: 52 p.
Date: 16-Jun-2020
Keywords: Gerovės valstybė;Welfare state;Mokomoji medžiaga;Educational material;Norvegija;Norway;Periodizacija;Periodization;Raida;Development
Abstract: Gerovės modelis – neatskiriama Norvegijos ypatybė. Nors ši sistema puikiai funkcionuoja nūdienos visuomenėje, tarp mokslininkų nesama galutinio sutarimo dėl jos sampratos apibrėžimo, o ypač – dėl gerovės valstybės plėtros periodizavimo. Darbo objektu pasirinkus Norvegijos gerovės modelio raidos periodizaciją 1990-2019 m., keliamas probleminis klausimas: kaip pastaruosius tris dešimtmečius kito požiūris į Norvegijos gerovės valstybės raidą ir kaip ji buvo periodizuojama? Darbo tikslas – išanalizuoti 1990-2019 m. laikmečio Norvegijos gerovės modelio raidos periodizacijos netolygumus tyrimą grindžiant mokslininkų darbais bei mokomosiose priemonėse norvegams moksleiviams ir suaugusiems užsieniečiams pateiktu gerovės modelio pristatymu. Darbo metodas – mokslinės literatūros ir šaltinių analizė. Darbo uždaviniai glaudžiai susiję su darbo struktūra ir kiekvienoje trijų dalių pasitelkiama medžiaga, būtent: 1) bendrųjų periodizavimo sunkumų ir gerovės valstybės sąvokos neapibrėžtumo sąsajų su Norvegijos gerovės valstybės raidos skirstymo į periodus problematika atskleidimas; 2) 1990-2019 m. mokslinėje literatūroje ir šaltiniuose vyraujančių periodizavimo tendencijų ir jų priežasčių analizė; 3) norvegiškojo modelio įvaizdžio ir jo raidos periodizacijos svarbos mokomojoje medžiagoje tyrimas. Darbe prieitos esminės išvados: periodizacijos funkcinę būtinybę nulemia poreikis turėti diachroninius rėmus suvokti tam, kas žinoma, tačiau vienbalsiam sutarimui trukdo skirtingos pozicijos istorijos rašymo atžvilgiu, nuolatinis nepastovumas dėl laiko tėkmės ir subjektyvių tyrėjų nuomonių įtaka. Išgarsėjusi kaip „vidurio kelias“ tarp socializmo ir kapitalizmo, šiomis dienomis skandinaviškoji gerovės valstybė apibrėžiama kaip socialinių ir fizinių aplinkybių visuma, sudaranti sąlygas visapusiškai aprūpintam gyvenimui. Tiriamojo laikotarpio literatūroje aptinkama kaita nuo gebėjimo gerovės valstybės raidą suskirstyti laikotarpiais iki gyvenamojo laikmečio, vėliau susitelkiant ties jos tobulinimu, o šiomis dienomis susikoncentruojama į dabarties situaciją ir pakeitimus, nekenkiančius gerovės modelio esmei. Pagrindinė priežastis, kodėl nuo XXI a. pr. Norvegijos gerovės valstybės raidos periodizacija nunyksta, išryškėja mokomosiose priemonėse – susitelkiant ties kritiško individo mąstymo ugdymu, periodizavimą užgožia problematizavimas.
The welfare model is inherent to Norway. Although it perfectly meets the needs of the modern society, there is yet no common consensus on concept itself and particularly – on the periodization of its evolution. Taken the periodization of the development of the Norwegian welfare model from 1990 to 2019 as a subject matter, issue of concern arises, namely: how has the approach to the Norwegian model changed over the last three decades and how has its development been periodized? Aim of the work is to reveal the disparities in the periodization of the growth of the Norwegian welfare model from 1990 to 2019 on the basis of scientific literature and presentation of the welfare model in educational material for Norwegian students and grown-up foreigners Research method is analysis of scientific literature and sources. Objectives of the work are closely related to its structure and material used in each of the three parts, namely: 1) to reveal the link between general difficulties of periodization, vagueness of the concept of the welfare state and disparities in periodization of the growth of the Norwegian welfare model; 2) to analyze the features of periodization in scientific literature dating 1990-2019; 3) to trace the image of the Norwegian model and importance of periodization of its development in the teaching material. Main findings are the following: functional necessity of periodization is determined by the need of having diachronic frames to understand what is known. Reaching of unanimous consensus is yet hindered by diverse positions on history writing, volatility of the flow of time, and influence of researchers‘ subjective opinions. Scandinavian welfare state, which emerged as “the middle way” between capitalism and socialism, is currently described as a set of social and physical circumstances that constitutes conditions to one’s full-fledged life. Scientific literature of the period in question reveals a change from the ability to divide the development of the welfare state into periods up to contemporaries‘ reality to a particular focus on reforms, eventually turning mainly to the current situation and changes that do not alter the very essence of welfare state. The main reason why periodization of the growth of the Norwegian welfare model fades in 21st century emerges in teaching material: as focus there is mostly placed on the development of one’s critical thinking, debate on the issues of concern – both contemporary and these of the near future – overshadows periodization.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/106451
Appears in Collections:2020 m. (HMF bak.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

41
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

20
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.