Istorija 1981, t. 21(1)

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 21
  • Publication
    Universiteto kolektyvo avangarde
    [В авангарде университетского коллектива]
    research article
    Poškus, K.
    Istorija, 1981, t. 21, s. 1, p. 4-14
      37  9
  • Publication
    Pažangioji mintis senajame Vilniaus universitete
    [Прогрессивная мысль в старом Вильнюсском университетe]
    research article
    Šidlauskas, A.
    Istorija, 1981, t. 21, s. 1, p. 15-19
      5  10
  • Publication
    Литовско-Белорусские земли и Карлов университет в Праге (XIV–XVI вв.)
    [Lietuvos ir Baltarusijos žemių ryšiai su Prahos Karlo universitetu (XIV–XVI a.)]
    research article
    Gusakova, N.
    Istorija, 1981, t. 21, s. 1, p. 20-26
    Straipsnyje parodytas Prahos Karlo universiteto vaidmuo Europos švietimo plėtotei. Bandoma pasekti ryšius tarp Karlo universiteto ir baltarusių žemių. Darbe analizuojama kolegijos lietuvių ir baltarusių studentams Prahoje įkūrimas ir veikla, pažymimas šios kolegijos ryšys su husitų judėjimu ir Janu Husu. Straipsnyje nagrinėjamas ir kitas lietuvių ir čekų kultūrinių ryšių aspektas — čekų švietimo įtaka baltarusių ir lietuvių žemėse per Krokuvos universitetą, kuriame pradiniu jo veiklos laikotarpiu dirbo nemažai čekų profesorių, studijavo čekų studentų.
      13  15
  • Publication
    Вклад польского хрониста XVI в. Бернарда Ваповского в историографию Великого княжества Литовского
    [XVI a. lenkų kronikininko Bernardo Vapovskio įnašas į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriografiją]
    research article
    Michailovskaja, L.
    Istorija, 1981, t. 21, s. 1, p. 27-33
    Iš Baltarusijos ir Lietuvos feodalinio laikotarpio istorijos pasakojamųjų šaltinių labai reikšmingas lenkų kronikininko Bernardo Vapovskio (1450—1535) veikalas. Mus pasiekusioje kronikos dalyje išdėstyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija nuo 1380 iki 1535 metų. Joje atsispindi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės santvarkos bruožai, jos santykiai su kaimynais, iš jų su Prūsija, Lenkijos Karalyste, Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste. B. Vapovskio veikalas parašytas veikiant Lenkijos karaliaus rūmų aplinkai bei iš pozicijų magnatų, kurie unijos sudarymu siekė išplėsti savo valdas baltarusių ir lietuvių žemių sąskaita. Kronikininko uždavinys — idėjinis Unijos pagrindimas. Nežiūrint tam tikro tendencingumo, B. Vapovskio kronika atspindi daugelį įvykių, neužfiksuotų išlikusiuose dokumentiniuose šaltiniuose. Joje yra vertingos medžiagos Lietuvos ir Baltarusijos geografijos, etnografijos bei istorijos tyrinėjimams.
      7  9
  • research article
    Griška, A.
    Istorija, 1981, t. 21, s. 1, p. 34-42
    Senasis Vilniaus universitetas, išsivadavęs iš jėzuitų ordino globos, plačiai atvėrė savo duris mokslams, ir ypač gamtos mokslams. Pastarųjų stiprėjimas padėjo atgimti ir plisti pažangioms filosofinėms, materializmo ir ateizmo idėjoms. Universiteto gamtininkai ir medikai gynė bei propagavo gamtos, jos reiškinių pažinimą, jos begalinį vystymąsi. Nors aptariamu laikotarpiu gamtos moksluose, materialistinėje filosofijoje dominavo metafizinis metodas, bet mokslininkai, giliau pažindami gamtą, jos įvairovę, vis dažniau rašė, kad gamtos kūnai kinta ir kokybiškai, būdami tarpusavyje susiję. Stichinės dialektikos idėjos būdingos ir kai kuriems to meto Vilniaus universiteto gamtininkams: Georgui Forsteriui, Žanui Emanueliui Žiliberui, Stanislovui Bonifacui Jundzilui, Andrejui Sniadeckiui, Liudvygui Bojanui, Edvardui Eichvaldui. Pastarieji buvo evoliucionizmo pradininkais biologijoje.
      14  6