Istorija 1986, t. 26

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 10
  • Publication
    Apie Antrojo Lietuvos Statuto (1566 m.) vieno nuorašo paleografiją
    [О палеографии Одного из списков Второго Литовского Статута (1566 г.)]
    research article
    Vasiliauskienė, A.
    Istorija, 1986, t. 26, p. 3-23
      13  8
  • Publication
    Vilniaus universiteto dailės katedrų plėtotė (1773-1832)
    [Развитие кафедр архитектуры и изобразительного искусства в Вильнюсском университете (1773-1832)]
    research article
    Urbonas, J.
    Istorija, 1986, t. 26, p. 24-40
      8  7
  • Publication
    Piešimo mokyklos įkūrimas Vilniaus universitete
    [Образование рисовальной школы в Вильнюсском университете]
    research article
    Šidlauskas, R.
    Istorija, 1986, t. 26, p. 41-54
      8  6
  • research article
    Freidheimas, P.
    Istorija, 1986, t. 26, p. 55-69
    1880–1881 m. Vilniuje veikė lietuvių ir lenkų jaunimo socialinis revoliucinis būrelis, žinomas Vilniaus gminos pavadinimu. Jo vadovai buvo baigę Peterburgo universitetą teisininkai L. Šostakovskis ir S. Grosas. 1880 m. birželio mėn. Varšuvoje įvyko Rusijos imperijoje veikiančių lenkų socialistinių būrelių (Varšuvos, Peterburgo, Kijevo ir Vilniaus; iš Maskvos niekas neatvyko) atstovų suvažiavimas, kuris nutarė sujungti visus būrelius į vieną organizaciją (gminą) su centru Varšuvoje. Tarp gminų buvo idėjinių nesutarimų, todėl bendros programos suvažiavimas nepriėmė. Kitaip negu Varšuvos gmina, kuri veikė tarp darbininkų ir turėjo glaudžių ryšių su darbininkų judėjimu, Vilniaus gmina veikė tarp einančio mokslus jaunimo ir inteligentų. Idėjinės Vilniaus gminos pažiūros atsispindi 1880 m. išleistame atsišaukime 1830–1831 m. sukilimo 50-čio proga. Nacionalinio išsivadavimo uždaviniai jame siejami su socialiniu perversmu. Gminos nariai siekė socialinės revoliucijos ir šiuo atžvilgiu laikėsi marksistinių pozicijų. Tačiau apskritai jų pažiūros buvo eklektiškos, darbininkų klasės istorinės misijos jie nesuprato, pasiduodavo narodnikystės ir kitų smulkiaburžuazinių teorijų įtakai. Idėjiškai Vilniaus gmina buvo artima Rusijos revoliucinių narodnikų organizacijai „Ciornyj peredel“, bet palaikė glaudžius ryšius su „Narodnaja volia“.
      25  11
  • Publication
    J. Montvilos piešimo klasės Vilniuje
    [Рисовальные классы И. Монтвилы в Вильнюсе]
    research article
    Visockis, A.
    Istorija, 1986, t. 26, p. 70-79
      9  8