Istorija 1991, t. 32

Permanent URI for this collection

Browse

Recent Submissions

Now showing 1 - 5 of 7
  • Publication
    Генрих Латвийский о куршах
    [Henrikas Latvis apie kuršius]
    research article
    Mickevičius, A.
    Istorija, 1991, t. 32, p. 3-10
    Henriko Latvio „Livonijos kronikoje” yra nemaža duomenų apie kuršiui. Daugiausia tai informacija apie politinius įvykius ar dažnus karinius konfliktus, kuriuose dalyvauja ir kuršiai. Atkreiptinas dėmesys ir į ne tokius efektingus ar dažnokai laikomus antraeiliais duomenis, leidžiančius spręsti apie kuršių visuomenės struktūrą. Atrodo, kad XIII a. pradžioje kuršių laivynui teko svarbus vaidmuo visų baltų genčių bei estų kovoje prieš Vakarų Europos feodalinius sluoksnius, šia prasme galimas net savotiškas veiklos pasidalijimas: Lietuva - svarbiausia sausumos karinė jėga, kuršiai tokią vietą užima jūroje. Be to, kuršių laivynas - svarbi Baltijos regiono prekybinės sistemos sudėtinė dalis. Jo jėgą priversti pripažinti ne tik Ordinai ar Rygos vyskupas, bet ir Danija, Švedija bei tokie prekybos centrai kaip Gotlandas ir Vibis. Bent jau rytiniuose Baltijos jūros pakraščiuose kuršių, ezeliečių, galbūt ir sembų laivai XIll a. pradžioje turi lemiamą reikšmę. Kuršių kariniams junginiams, dažnai ir gana sėkmingai dalyvaujantiems kovoje su Ordino pajėgomis, vadovauja teritorinių junginių diduomenės atstovai. XIII a. pradžioje šios kuršių karinės pajėgos daugiau gina ne bendragentinlus, o pavienių teritorinių jun¬ginių interesus. Ryškėjanti kuršių organizacija leidžia daryti prielaidą, jog aptariamuoju laikotarpiu svorio centrai dar yra atskirose teritorijose. Henriko Latvio žinios apie kuršių visuomenę yra informacija apie teritorinius kuršių bendruomenės junginius. Tokiai Henriko Latvio duomenų apie kuršius interpretacijai neprieštarauja ir skandinavų ugų teikiama informacija. Vertinga šiuo požiūriu kalbinės Ir archeologinės medžiagos analizė, kuri leistų patikslinti straipsnio išvadas. Tolesni tyrimai gali jas tikslinti ir giliau argumentuoti.
      30  12
  • Publication
    Палеография и история списка Яна Хотимского Второго Литовского Статута
    [Antrojo Lietuvos Statuto Jano Chotimskio nuorašo paleografija ir istorija]
    research article
    Vasiliauskienė, A.
    Istorija, 1991, t. 32, p. 11-32
    Straipsniu tęsiamas Antrojo Lietuvos Statuto nuorašų senąja baltarusių kalba tyrinėjimas. Nagrinėjama nuorašo, saugomo Leningrado viešosios M. Saltykovo-Ščedrino bibliotekos rankraščių skyriuje, paleografija, išoriniai požymiai (popierius, vandenženkliai, rašalas, knygos įrišimas), vėlesni įrašai, ženklai. Jų dėka mėginama atkurti nuorašo istoriją. [...]
      31  10
  • Publication
    Третьему Литовскому Статуту 400 лет (от Превого до Третьего Статута)
    [Trečiajam Lietuvos Statutui 400 metų (nuo Pirmojo iki Trečiojo Statuto)]
    research article
    Lazutka, S.
    Istorija, 1991, t. 32, p. 33-52
    Šiemet sukanka 400 metų Trečiajam Lietuvos Statutui - didingam kelių tautų kultū¬ros, teisės bei raštijos paminklui, istorijos Šaltiniui. Straipsnyje trumpai apžvelgiama jo pokario metų istoriografija, nes prieškarinę kruopščiai išanalizavo I. Lappo ir V. Pičeta. Autorius parodo, kad dėl daugelio priežasčių Lietuvos Statutai, ypač Trečiasis, gerokai pranašesni už visos Europos panašius feodalinius teisynus. Straipsnyje akcentuojama, jog Statutai yra unikalus istorijos šaltinis. O Trečiajame smulkiau ir plačiau negu Pirmajame bei Antrajame aptartos ir įteisintos valstybinės, karo, civilinės, baudžiamosios ir proceso, šeimos, globos ir daugelio kitų teisės sričių normos. Straipsnyje lyginamos kai kurios Pirmojo ir Trečiojo Statuto normos ir parodoma, kad pastarajame jos, jteisindamos baudžiavą, vis dėlto redaguojamos pažangos kryptimi ir kad šia prasme Trečiasis Statutes, turėjęs didelį poveikį kaimyninių valstybių teisei, yra humanizmo ir racionalizmo kūdikis. Nors, antra vertus, negalima jo idealizuoti. Tai buvo savo epochos, feodalinės santvarkos teisynas, įteisinęs lygybę tarp lygių ir nelygybę tarp nelygių.
      294  9
  • Publication
    Размеры и причины массовой миграции русских в Литву и Белоруссию во второй половине XVIII в. (по опубликованным русски источникам)
    [Rusu masinės migracijos į Lietuvą ir Baltarusiją XVIII a. antrojoje pusėje mastai ir priežastys (pagal skelbtus rusiškus šaltinius)]
    research article
    Grickevičius, V.
    Istorija, 1991, t. 32, p. 53-68
    Straipsnyje, remiantis skelbtais rusiškais šaltiniais, apskaičiuota, kiek Rusija neteko gyventojų dėl jų bėgimo j Lietuvą ir Baltarusiją XVIII a. antrojoje pusėje. Parodyta, kad caro Rusijos diplomatai bei dvarininkai tendencingai išpūtė tuos nuostolius, išnagrinėtos svarbiausios gyventojų bėgimo priežastys: baudžiavos stiprėjimas, rekrutų, ėmimas, nepakeliami valstybiniai mokesčiai bei natūrinės prievolės, persekiojimai dėl tikybos ir kt.
      24  9
  • Publication
    Экономическая структура крепостного крестьянства Литвы в конце XVIII в.
    [Baudžiavinių valstiečių ūkių ekonominė struktūra XVIII a. pab. (Šiaulių ekonomijos inventorinės medžiagos pagrindu)]
    research article
    Pamerneckis, S.
    Istorija, 1991, t. 32, p. 69-94
    Straipsnyje nagrinėjama baudžiavinių ūkių vidinė struktūra. Tikslas yra nustatyti turtinės diferenciacijos mastą, feodalinės rentos santykį su valstiečio ūkio sudėtiniais elementais, struktūros kitimą priklausomai nuo ekonominės padėties, o netiesiogiai — : santykio su rinka mastų, raidos tendencijas ir pobūdį XVIII a. pabaigoje. Tuo tikslu inventorinius ūkius, tesinaudojančius ekonomijos ariamąja lauko Žeme, sugrupavome JS esmes dviem būdais — formalizuotu statistiniu (variaciniu) ir empiri¬niu istoriniu. Ūkių struktūros kaita, tirta koreliaciniu metodu, parodė, kad: 1) ūkio sudėtinių elementų (struktūrinių dalių) sąryšis apskritai silpnas, išskyrus 1 795 m. Šiaulių grafystės turtingiausių kiemų grupę, 2) feodalinių prievolių visuma, sprendžiant iš silpnos ir vidutinės panaudotų kintamųjų (rodiklių) tarpusavio priklausomybės, priklausė nuo ūkio materialinės būklės apskritai, 3) dalies (Šiaulių grafystėje) pačių turtingiausių valstiečių ūkių vidinės struktūros vieningumas ir didelis subalansavimas (tarpusavio priklausomybė) sietinas su jų orien¬tacija į rinką, prekinių ūkių raidos pobūdžiu, kartu ir sąlygų socialinei nelygybei objek¬tyviu susiklostymu. O absoliučios daugumos ūkiu grupių koreliacinių ryšių sistemos silpnumą sąlygojo silpnesnė materialinė padėtis ir santykiškai aukštesnė baudžiavinė priespauda, lėmusi ir natūralinį jų vystymąsi.
      5  8