Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/105930
Type of publication: master thesis
Field of Science: Statybos inžinerija / Civil engineering (T002)
Author(s): Vansytė, Monika
Supervisor: Vaičiukynas, Vilimantas
Title: Drenažo sistemose naudojamų filtracinių medžiagų vienos krypties deformacijų įtaka kiaurymių dydžiui
Other Title: Influence of unidirectional deformations of filtration materials used in drainage systems on pore size
Extent: 42 p.
Date: 12-Jun-2020
Keywords: Geotekstilė;Geotextile;Termiškai surišta;Thermally bonded;Kamšytinė geotekstilė;Needle punched geotextile;Neausta geotekstilė;Nonwove geotextile;Kiaurymės dydis;Pore size
Abstract: Tyrimo objektas: neaustos termiškai surištos geotekstilės (Thermally Bonded NonWoven Geotextile) ir neaustos kamšytinė geotekstilė (Nonwove needle punched geotextile) kiaurymių dydžio pasikeitimas. Tyrimo tikslas: apkraunant tiriamos medžiagos mėginį skirtingomis jėgomis nustatyti būdingą kiaurymės dydžio pasikeitimą. Uždaviniai: 1. Susipažinti su pasaulyje ir Lietuvoje drenažo vamzdžių apsaugai naudojamomis geotekstilėmis. 2. Sukurti tyrimo atlikimui reikalingą stendą. 3. Nustatyti tiriamų geotekstilių kiaurymės dydį ją veikiant skirtingo dydžio apkrovoms; 4. Palyginti gautus duomenis ir apkrovos įtaką grunto dalelių per medžiagą pralaidumui. Tyrimo metodai: gautų duomenų sisteminimas, aprašomoji statistika, tyrimo duomenų grafinės išraiškos metodai. Būdingo kiaurymės dydžio nustatymui naudojamas principas pagal ASTM (American Society for Testing and Materials) D4751-04 standartą „Geotekstilės būdingojo kiaurymės dydžio nustatymas“ ir LST EN ISO 12956 standartą „Geotekstilė ir su geotekstile susiję produktai. Budingojo kiaurymės matmens nustatymas.“. Tyrimo rezultatai: Ryškiausiai sumažėjo 0,125 mm kiaurymių kiekis tiriamoje geotekstilėje – net 90,0 %. Būdingas kiaurymės dydis išlieka viso tyrimo metu – 0,09 mm, tačiau apkrovus geotekstilę, jos sumažėjimas – 53,34 %. Mažiausiai kito 0,250 mm kiaurymės dydis, jos sumažėjimas – 49,91 %. Vidutiniškai bendrai neaustos termiškai surištos geotekstilės nuo neapkrautos iki apkrautos 315,09 N jėgos kiaurymės dydžiai sumažėjo 64,41 %. Sumažėjo 0,09 mm kiaurymių kiekis tiriamoje geotekstilėje – net 57,70 %, arba 2,36 karto. Būdingas kiaurymės dydis išlieka viso tyrimo metu – 0,09 mm. Tačiau apkrovus geotekstilę, jos sumažėjimas – 57,70 %. Mažiausiai kito 0,250 mm kiaurymės dydis, jos sumažėjimas – 46,81 %. Vidutiniškai bendrai neaustos termiškai surištos geotekstilės nuo neapkrautos iki apkrautos 315,09 N jėgos kiaurymės dydžiai sumažėjo 54,88 %. Išvados: Išanalizavus skirtingų gamintojų neaustų termiškai surištų ir kamšytinių geotekstilių būdingus kiaurymės dydžius jas neapkrovus apkrova, nustatyta, kad jų dydis vidutiniškai – 0,09 mm. Neapkrovus neausta termiškai surišta ir neausta kamšytine geotekstilę papildoma apkrova, smėlio dalelių (0,09 mm) kiekis, galintis praeiti pro geotekstilę – 50,0 % ir 86.67 %. Didinant apkrovą iki 315,09 N, nustatytas smėlio dalelių praėjimo pro geotekstilę sumažėjimas iki 23,33 % ir 36,67 %, atitinkamai 2,14 ir 2,36 kartus. Ištyrus apkrovos įtaką geotekstilėms, nustatyta, kad tiriamų geotekstilių pralaidumas atitinkamomis frakcijomis smėlio dalelėms (0,09 mm, 0,125 mm, 0,250 mm) mažėjo didėjant medžiagos išilginei apkrovai – 64,41 % ir 54,88 %. Tyrimų rezultatai paskelbti mokslinėje konferencijoje: Vansytė M. 2020. Drenažo sistemose naudojamų filtracinių medžiagų vienos krypties deformacijų įtaka angų dydžiui. Mokslinė konferencija ,,Jaunasis mokslininkas 2020“. Akademija.
Research object: nonwoventhermally bonded geotextile and nonwove needle punched geotextile pore size change. Research aim: to determine the characteristic pore size change by loading a sample of the test substance with different forces. Objectives: 1. To get acquainted with geotextiles used for the protection of drainage pipes in the world and in Lithuania. 2. Create a stand necessary for the research. 3. To determine the size of the investigated geotextile pores under different loads; 4. Compare the obtained data and the influence of load on the permeability of soil particles through the material. Research methods: systematization of the obtained data, descriptive statistical, methods of graphical expression of research data. The principle for determining the characteristic pore size is used according to ASTM (American Society for Testing and Materials) standard D4751-04 “Determination of characteristic pore size of geotextiles” and LST EN ISO 12956 standard “Geotextiles and geotextile-related products. Determination of the characteristic dimension of the pore. " Research results: : the number of 0.125 mm pores in the investigated geotextile decreased the most, by as much as 90.0%. The typical pore size remains throughout the study year - 0.09mm. However, after loading the geotextile, its decrease is 53.34%. The pore size of 0.250 mm changed the least, its decrease was 49.91%. On average, non-woven thermally bonded geotextiles from unloaded to loaded with a force of 315.09 N, pore sizes, decreased by 64.41%. The number of 0.09 mm pores in the investigated geotextile decreased by as much as 57.70% or 2.36 times. The typical pore size remains throughout the study - 0.09mm. However, when the geotextile is loaded, its decrease is 57.70%. The size of the 0.250mm pores changed the least, its decrease was 46.81%. On average, non-woven thermally bonded geotextiles from unloaded to loaded force of 315.09 N, pore sizes, decreased by 54.88%. Conclusions: Nonwoven thermally bonded and nonwove needle punched geotextile have a typical pore size of 0.09 mm. Without additional loading of geotextiles, the amount of sand particles (0.09 mm) that can pass through the geotextile is 50.0% and 86.67%. Increasing the load to 315.09 N resulted in a decrease in the penetration of sand particles through the geotextile to 23.33% and 36.67%, respectively, 2.14 and 2.36 times, respectively. After studying the influence of load on geotextiles, it was found that the permeability of the investigated geotextiles in the respective fractions for sand particles (0.09 mm, 0.125 mm, 0.250 mm) decreased with increasing longitudinal load of the material - 64.41% and 54.88%. Research results published at a scientific conference: Vansytė M. 2020. Influence of unidirectional deformations of filtration materials used in drainage systems on pore size. Scientific conference "Young Scientist 2020". Academy.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/105930
Appears in Collections:2020 m. (ŽŪA VŪŽF mag.)

Files in This Item:
monika_vansyte_md.pdf1.41 MBAdobe PDF   Until 2025-06-12View/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

23
checked on May 1, 2021

Download(s)

8
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.