Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/104707
Options
Pietryčių Lietuvos lenkų vestuvės XX a. pabaigoje XXI a. pradžioje: tarpkultūrinio tyrimo aspektai
Author(s)
Tomaševič, Alina |
Mardosa, Jonas |
Title
Pietryčių Lietuvos lenkų vestuvės XX a. pabaigoje XXI a. pradžioje: tarpkultūrinio tyrimo aspektai
Other Title
Polish wedding traditions in south-eastern Lithuania at the end of the 20th century-the beginning of the 21st century: aspects of intercultural research
Is part of
Istorija, 2007, t. 66 p. 12-28
Journal Title
Journal Issue Title
Date Issued
Date Issued | Volume | Start Page | End Page |
---|---|---|---|
2007 | 66 | 12 | 28 |
Abstract
Straipsnyje atliekamas tarpkultūrinis tyrimas. Remiantis lauko tyrimų medžiaga, etnologų atlikta analize siekiama nustatyti, kaip XX a. Pabaigoje-XXI a. pradžioje pietryčių Lietuvos miesteliuose ir kaimuose rengiamose lenkų vestuvėse panaudojami dzūkų etnografinio regiono kultūros elementai, kokia dalis tenka iš Lenkijos perimtiems vestuvių papročiams ir kaip į apeigas įpinant šiuolaikinės visuomenės universalijas formuojasi pietryčių Lietuvos lenkų vestuvių modelis. Medžiagos analizė parodė, kad XX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje lenkų vestuvių apeigose Dzūkijos vestuvių tradicijos kaip substratinis reiškinys susipina su kitiems Lietuvos regionams būdingais papročiais. Greta šių sutinkame iš Lenkijos teritorijos perimtus papročius: pvz., kvietimas į vestuves su specialiais tekstais, suteikiančiais vestuvėms išskirtinių bei tik šiam regionui būdingų bruožų. Kaip išskirtinį tiriamos teritorijos lenkų vestuvių bruožą reikia paminėti pirmiausia jaunosios palaiminimą su Aušros vartų Švenčiausiosios Mergelės atvaizdu. Lauko tyrimų duomenimis, pietryčių Lietuvos vestuvėse išryškėja dvi tendencijos. Viena - sauganti ir puoselėjanti, netgi atkurianti kolektyvinėje atmintyje egzistavusius tradicinius, pirmiausia Dzūkijos, vestuvių papročius, kita - juos modernizuojanti. Išlikusi nuosekli vestuvių apeigų seka leidžia kalbėti apie išlikusį ceremonijos ryšį su liaudies dramaturgija. Gana svarbi autorių išvada, kad atskirais pietryčių Lietuvos lenkų vestuvių momentais sąmoningai nesekama lietuviška tradicija, o specifinėmis apeigomis bei papročiais konstruojamas krašto gyventojų etnokultūrinis identitetas.
The specificity of south-eastern Lithuania has been caused mainly by peculiar ethnic composition of its inhabitants. As a result, ethno-cultural processes taking place within the multinational environment inevitably influence all life spheres of the inhabitants of that region. Nevertheless, from the point of view of ethnology, no research has been carried out on Poles living there. Firstly, on the basis of ethnographic fieldmaterial, the article analyses several moments of the complex of a wedding ceremony. Invitation to a wedding, the eve of a wedding, the arrival of a bridegroom in a bride‘s house, farewell and blessing, the meeting of newlyweds from church at the end ofthe 20th century-the beginning of the 21st century are discussed in the article. [...]
Type of document
type::text::journal::journal article::research article
Language
Lietuvių / Lithuanian (lt)