Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/102744
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Balsys, Paulius
Title: Ambivalentiška karininko profesinė tapatybė
Other Title: Ambivalent professional identity of a military officer
Is part of: Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas, 2019, nr. 10(2), p. 71-85
Date: 2019
Keywords: Ambivalencija;Savirealizacija;Hierarchija;Tapatybė;Kolektyviškumas;Individualizmas;Ambivalence;Self-realization;Hierarchy;Identity;Collectivity;Individualism
Abstract: Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europoje prasidėję visuomenių kultūros ir vertybių pokyčiai siejami su liberalizacija, individualizmu, hedonizmu. Tai lemia, kad vertybinė kaita visuomenėse tampa vis aktualesnė – tradicijos reikšmė mažėja, individo įsipareigojimas grupinėms vertybėms nyksta, jį pakeičia individo savirealizacija. Po karo įsivyravus taikos laikotarpiui moderniųjų valstybių kariuomenių svarba sumenko. Kariuomenes palietė organizaciniai pokyčiai ir jos perėmė civilinių organizacijų požymius. Šiuolaikinės visuomenės fone karininko tapatybė savo bruožais supanašėjo su vadybininko ar įprastinio biurokratinio tarnautojo (Nuciari 2006). Anksčiau karininko profesija buvo siejama su heroizmu, idealu, garbe ir prestižu. Karininkų korpusas buvo laikomas kariuomenės elitu, pasireiškiančiu savo lyderyste, aukštais kariuomenės etikos standartais. Šios vertybės atsispindi ir tebėra aktualios kariuomenės norminiuose dokumentuose. Tačiau karininkas yra ne tik kariuomenės atstovas, bet ir šiuolaikinės visuomenės narys. Karo psichologams atliekant vidinius kariuomenės personalo kaitos tyrimus paaiškėjo, kad pagrindinė profesinės karo tarnybos karių sutarčių nutraukimo priežastis yra nepasitenkinimas individualių poreikių išpildymu. Ši išvada liudija apie skirtingų poreikių konfrontaciją: individualių poreikių suderinamumo problemiškumas kolektyvines vertybes propaguojančioje institucijoje. Šiuolaikinėje visuomenėje karininkas patiria iššūkį, privalėdamas derinti skirtingas kultūrines kariuomenės vertybes ir šiuolaikinės visuomenės normas. Ši prieštaringų normų konfrontacija lemia ambivalencijos akumuliaciją. Tai pasireiškia kaip socialinis spaudimas, diskomfortas, kurį karininkai patiria savo kasdienybėje derindami konfrontuojančias vertybes. Straipsnyje atskleidžiama, kad ambivalencija karininko profesinėje tapatybėje pasireiškia per savirealizacijos problemiškumą, šeimos prioretizavimą, hierarchines bendravimo normas.
After the Second World War, Western European societies had seen some changes in cultural values associated with liberalization, individualism, and hedonism. Value change in society becomes more and more relevant because it means the decreasing level of traditionalism and individual commitment to the group whereas self-realization becomes more and more relevant. After the war, the peace time was established and as a result the importance of modern state armies started to diminish. Nowadays modern armies are affected by organizational changes and adapt the characteristics of civilian organizations. According to some authors, in postindustrial society the professional identity of a military officer is similar to the one of a manager or an ordinary bureaucrat. For a long time, the profession of a military officer was associated with heroism, idealism, honor and prestige. The officers’ corps was regarded as a military elite manifesting leadership and high standards of a military ethics. These values remain relevant in the normative documents of armies. As an army representative, military officer is also a member of a civil society. Therefore, a military officer faces the challenge of having to adapt to culturally different values of both modern society and traditional military. His professional identity has to combine culturally diverse landmarks of both society and the army. Ambivalent values determine the conflict of different values in officer’s professional identity. The conducted research demonstrates that ambivalence points to the military officers’ dissatisfaction with self-realization in military service, horizontal relationships with subordinates and compatibility of family and service time.
Internet: https://doi.org/10.7220/2335-8777.10.2.4
https://hdl.handle.net/20.500.12259/102744
Appears in Collections:Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2019, nr. 10(2)

Files in This Item:
Show full item record

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.