Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/102598
Type of publication: master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information (S008)
Author(s): Lukoševičiūtė, Eirimė
Supervisor: Kalpokas, Ignas
Title: Aplinkosaugos krizių komunikacija: Amazonijos miškų gaisrų atvejis
Other Title: Environmental crisis communication: the case of Amazon forests fire
Extent: 64 p.
Date: 9-Jan-2020
Keywords: Aplinkosauga;Krizė;Komunikacija;Environmental protection;Crisis;Communication
Abstract: Amazonijos bioregionas turi įtakos klimato kaitai, ekosistemų egzistencijai ir žmonių gyvenimo kokybei. 2019 m. Amazonijos miškų gaisrų židinių buvo užfiksuota 85 proc. daugiau nei 2018 m. lyginant sausio-rugpjūčio mėnesius. Skirtingi organizacijų tipai sukuria reprezentatyvų aplinkosaugos krizių komunikacijos diskursą, atskleidžiantį problemos suvokimo mastą. Darbo objektas: 2019 m. Amazonijos miškų gaisrų reprezentacija aplinkosaugos krizių komunikacijos kontekste. Darbo tikslas yra išanalizuoti ir įvertinti 2019 m. Amazonijos miškų gaisrų reprezentaciją aplinkosaugos krizių komunikacijos kontekste. Tikslui atskleisti iškelti tokie darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti krizės sampratą, priežastis ir ypatybes teoriniame lygmenyje; 2. Atskleisti aplinkosaugos krizių komunikacijos strategijas, modelius bei specifiką; 3. Išanalizuoti aplinkosaugos krizių komunikacijos diskursą 2019 m. Amazonijos miškų gaisrų reprezentaciją, kurią vykdo valstybinės institucijos; 4. Išanalizuoti aplinkosaugos krizių komunikacijos diskursą 2019 m. Amazonijos miškų gaisrų reprezentaciją, kurią vykdo tarptautinės organizacijos; 5. Išanalizuoti aplinkosaugos krizių komunikacijos diskursą 2019 m. Amazonijos miškų gaisrų reprezentaciją, kurią vykdo nevyriausybinės organizacijos. Darbe naudojami keletas mokslinių metodinių tipų. Siekiant suformuoti krizių komunikacijos teorinius rėmus, atliekama mokslinės literatūros analizė. Kokybinė ir kiekybinė žiniasklaidos turinio analizė darbe pasitelkiama, siekiant nustatyti Amazonijos miškų gaisrų atvejo aplinkosaugos krizių komunikaciją, pasirenkant populiariausius socialinius tinklus: Facebook, Twitter, Instagram. Lyginamoji analizė naudojama siekiant palyginti, kaip komunikuoja organizacijų tipai, gaisro krizės komunikacijos diskurse. Tyrimo metu, pasitelkiant temines sritis, transliuojamų žinučių tonus bei politines sąsajas, buvo nagrinėjama skirtingų organizacijų komunikacija, siekiant išsiaiškinti, kaip Amazonijos miškų gaisrų krizės metu komunikavo: Peru, Bolivijos ir Brazilijos prezidentai, atstovaudami valstybinį organizacijos tipą; Raudonasis kryžius, Greenpeace ir Jungtinių Tautų aplinkos programa, tyrime atstovaujančios tarptautinių organizacijų tipą; Amazon Watch, Gaia Amazonas, Pasaulio gamtos fondas, atstovaujančios nevyriausybinių organizacijų tipą. Išsiaiškinta, kad 2019 m. Amazonijos miškų gaisrai aiškiausiai ir nuosekliausiai iškomunikuoti Bolivijos prezidento Evo Morales; 2019 m. Amazonijos miškų gaisrų komunikacijoje socialiniuose tinkluose nekomunikavo Raudonojo kryžiaus organizacija. Pagal išnagrinėtas aplinkosaugos krizių sritis, kurioms gaisrai Amazonijos bioregione daro didžiausią įtaką, išryškėjo, kad organizacijose dažniausiai dominavo trys sritys: klimato kaitos, oro taršos ir vietos bendruomenių. Kitos aplinkosauginės krizių teminės sritys organizacijų komunikacijoje akcentuojamos mažiau. Apžvelgus politines sąsajas Amazonijos bioregiono miškų gaisrų komunikacijos kontekste, paaiškėjo, kad gaisrų krizė dažniausiai siejama su Brazilijos prezidento Jair Bolsonaro vykdoma politika.
The bioregion of Amazon has influence on climate change, the existence of ecosystems and quality of life for human beings. Compared against 2018, a 85 percent increase in forest fire hotbeds was noted in 2019 in the months from January to August. Different types of organizations create a representative discourse on environmental crisis communication, revealing the extent of the problem's perception. Object of the thesis: Representation of Amazon forest fires in the context of environmental crisis communication. The aim of this thesis is to analyze and evaluate the representation of forest fires in the Amazon in the context of environmental crisis communication during 2019. The following objectives were put forth in order to reach the aim: 1. To analyze the concept, causes and features of crisis on a theoretical level; 2.To disclose communication strategies, models and specifics of environmental crises; 3. Analyze the discourse of environmental crisis communication as conducted by government institutions in regards to Amazon forest fires of 2019; 4 Analyze the discourse of environmental crisis communication as conducted by international organizations in regards to Amazon forest fires of 2019; 5. Analyze the discourse of environmental crisis communication as conducted by non-governmental organizations in regards to Amazon forest fires of 2019. Several scientific methods are used throughout the thesis. Scientific literature is analyzed to form the theoretical framework of crisis communication. Qualitative and quantitative analysis of media content is used to identify communication of environmental crises in the Amazon forest fire case by selecting the most popular social networks: Facebook, Twitter, Instagram. Comparative analysis is used to compare how different types of organizations communicate in the discourse of fire crisis communication. Through thematic areas, tones of messages broadcast and political connections, communications of different organisations were investigated in order to find out how the crises of Amazon forest fires were communicated through by: presidents of Peru, Bolivia and Brazil representing the governmental organisations; Red Cross, Greenpeace and the United Nations environmental programme representing international organisations; Amazon Watch, Gaia Amazon and World Nature fund representing non-governmental organisations. It was found that the most comprehensive communication of Amazon forest fires of 2019 was done by Bolivian president Evo Morales. The Red Cross didn't participate in communicating the 2019 Amazon forest fires on social media. According to investigated environmental crisis areas, which are most affected by the Amazon forest fires, the following three were dominant in most organisations: climate change, air pollution and local communities. Other areas of environmental crises were less accented in communications by the given institutions. An overview of the political links in the context of forest fires in the Amazon bioregion revealed that the fires crisis is mostly linked to the policies held by Jair Bolsonaro, president of Brazil.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/102598
Appears in Collections:2020 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
eirime_lukoseviciute_md.pdf957.14 kBAdobe PDF   Until 2025-01-09View/Open
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.