Religijų įvairovė yra kiekvienos šiuolaikinės visuomenės socialinė tikrovė, o religinės mažumos yra jos neatsiejama dalis. Mokslo monografijoje siekiama atskleisti religinių mažumų, visuomenės ir valstybės santykius šiuolaikinėje Lietuvoje pasitelkiant socioistorinę perspektyvą bei taikant sociologinę analizę. Monografijoje aptariamas religijų įvairovės reiškinys bei jo bruožai, religijos ir valstybės santykiai, religijų persekiojimo bei diskriminacijos dėl religijos problemos, religinių mažumų ir Lietuvos visuomenės santykių raida ir dinamika. Monografija bus naudinga visiems besidomintiems šiuolaikiniais religijų tyrimais – tyrėjams ir studentams, o taip pat religijos politikos formuotojams bei tiems, kurių gyvenimą tiesiogiai liečia šios politikos priemonės.

Viešajame diskurse sekuliarizacija dažniausiai suvokiama kaip moderniajai visuomenei būdingas, neišvengiamas, savaime suprantamas procesas, kai individai darosi vis mažiau religingi. Priešingai nei populiariajame diskurse, religijos sociologai jau pusę amžiaus diskutuoja apie sekuliarizacijos sampratos turinį ir kelia klausimus: ar sekuliarizacija yra neišvengiama modernizacijos pasekmė, ar sekuliarizaciją, jeigu ji vyksta konkrečioje šalyje, lemia kiti – istoriniai, politiniai, kultūriniai procesai; ar sekuliarizacija yra laipsniškas ir visiškas religijos išstūmimas iš individo ir visuomenės gyvenimo, ar tik iš visuomenės gyvenimo; o gal kinta religingumo raiška ir pačios religijos, o sekuliarizacija yra tik viena iš šios kaitos formų? Pastaruoju metu vis daugiau tyrinėtojų teigia, jog sekuliarizacijos konceptas apima keletą ne visuomet tarpusavyje suderinamų ar susijusių idėjų, klausia: ar, apskritai kalbant apie sekuliarizacijos teoriją, pagrįstai vartojama sąvoka „teorija“ (Davie 2007, 49). Sekuliarizacijos ir religijos kaitos problemų analizei skirta ir ši monografija. Joje diskutuojama apie sekuliarizacijos sąvokos turinį, jos taikymo universalumą, analizuojami religijos raiškos ir kaitos ypatumai Lietuvoje. Pagrindinės monografijoje nagrinėjamos temos – tai socialiniai procesai ir praktikos, atskleidžiančios religijos vietą ir vaidmenį šiuolaikinės Lietuvos visuomenės viešojoje sferoje, pavyzdžiui, religinių simbolių ir tradicijų naudojimas politinėje veikloje ir diskursuose, religijos tradiciškumo ir naujų religingumo formų dermė individualiose ir bendruomeninėse religingumo praktikose. Kitais žodžiais tariant, pagrindinis tyrimo, kurio rezultatus pristatome šiame leidinyje, tikslas – išanalizuoti religijos raišką socialiniame (instituciniame), organizaciniame ir individo lygmenyje Lietuvoje (Dobbelaere 1999, Casanova 2003). [...]

Mokslo studijoje aptariami religinės įvairovės priėmimo šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje iššūkiai pasitelkiant religinių mažumų perspektyvą. Studijoje analizuojama religinės įvairovės samprata, aptariama religinių mažumų situacija Lietuvoje bei pristatomi empirinio tyrimuo duomenys ir jų interpretacija. Studijoje pristatomas unikalus empirinis tyrimas – religinių mažumų bendruomenių narių apklausos duomenys, leidžiantys identifikuoti šios socialinės grupės atskirtį, jos veiksnius bei diskutuoti apie prevenciją. Šis leidinys bus naudingas visiems besidomintiems religijų studijomis ir moksliniais religijų tyrimais bei religinių mažumų padėtimi Lietuvos visuomenei.

This monograph focusing on groups at risk of social exclusion reflects current issues in the contemporary Lithuanian welfare system in which the dilemmas of neoliberalism, social justice and egalitarianism as well as the constant search for a better life are all intertwined. Difficult life stories of the members of these groups allow us to take a closer look at social exclusion in everyday life, where one often hopes to answer the questions of who s/he is in a society and to what extent s/he is recognized as its effective member. All the social groups examined in the monograph – single mothers raising young children, chronically ill persons, alcoholics, young unemployed men, homeless men, and members of the Evangelical Baptist and Word of Faith communities – face similar issues of social acceptance, normativity and subjective wellbeing. Economic structural transformations determine social exclusion of some of the researched social groups, and cultural behaviour models prevalent in society make other groups excluded. In the latter case, any deviation from the accepted norms in society can become a reason for marginalization or stigmatization. Often, both material and social deprivation turn into a shame-inducing exclusion from social norms that have proven to be impossible to realize. That is why the analysis of different forms and content of social exclusion presented in this study enables us to rethink schemes of normativity related to economic welfare standards, the vision of good life, the understanding of a healthy body, gendered behaviour, appropriate citizenship existing in Lithuania and the violence of these schemes. If we consider social exclusion to be a violation of social norms or, in many cases, the lack of skills to achieve them, in order to be socially included we must either to conform to these schemes of normativity by all means or oppose them consistently and vehemently in searching for alternative ways of survival.[...]

Mokslo populiarinimo leidinyje „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ pristatoma Lietuvos religinių mažumų kasdienybė ir švenčių akimirkos, kurias užfiksavo mokslininkai ir fotografė vykdydami Lietuvos mokslo tarybos remiamą kultūrinės plėtros projektą „Religinės įvairovės pažinimas Lietuvoje: alternatyvaus religingumo formos“ 2013–2014 metais. Leidinio autoriai kviečia susipažinti su Lietuvos religijų įvairove, jos raiškos formomis, diskutuoja apie religinių mažumų santykius su visuomene. Tai pirmasis tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje, kuriame atskleidžiamas religinių bendruomenių gyvenimas. Tikimasi, kad jis sulauks bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir mokinių, dėstytojų ir studentų, taip pat ir plačiosios visuomenės dėmesio, paskatins diskusijas apie religinę toleranciją be diskriminacijos ar kitų negatyvių apraiškų.