Daugumos užsienio kalbų leksikografijoje tekstynų lingvistikos metodas jau įprastas: remiantis tekstynais, per tris pastaruosius dešimtmečius parengta daug anglų, vokiečių, ispanų, lenkų ir kitų kalbų leksikografinių išteklių (įvairių spausdintų ir elektroninių žodynų, duomenynų). Lietuvių kalbotyros darbuose tekstynų lingvistikos metodas taip pat plačiai taikomas, tačiau lietuvių leksikografijoje tekstynais vis dar remiamasi nedaug, paprastai rengiant aiškinamuosius žodynus tekstynai pasitelkiami tik vartojimo pavyzdžiams atrinkti. Vis dėlto, kaip įrodo užsienio leksikografijos tyrimai ir praktiniai darbai, tekstynų duomenys apie žodžių ir žodžių junginių vartoseną svarbūs visiems leksikografinio darbo etapams, be to, tekstynų duomenys gali padėti leksikografams sudaryti empiriškai pagrįstą kalbos vartosenos aprašą, vadinasi, išspręsti gana įsisenėjusią aiškinamųjų lietuvių kalbos žodynų problemą, kad žodynai nepakankamai gerai atspindi realią dabartinės kalbos žodžių vartoseną. Šioje monografijoje, remiantis atvejo – „Mokomojo lietuvių kalbos vartosenos leksikono“ – analize, yra išsamiai aprašomos tekstynų lingvistikos taikymo galimybės lietuvių leksikografijoje. Leksikonas yra pirmas leksikografinis išteklius lietuvių kalba, kurio antraštynas ir žodžių vartosenos aprašas pagrįstas konkrečiu tekstynu – „Mokomojo lietuvių kalbos tekstyno“ rašytine dalimi. Monografiją, be būtinų ir mokslo darbams įprastų dalių, sudaro du pagrindiniai skyriai. 1-ajame monografijos skyriuje aptariami su leksikono makrostruktūra susiję praktiniai ir teoriniai klausimai: tekstyno rengimas, antraštyno formavimo principas, naudotos leksikografinio darbo automatizavimo ir tekstyno analizės priemonės. 2-ajame monografijos skyriuje dėmesys skirtas mikrostruktūros aspektams: teorinėje apžvalgoje parodyta įvairovė būdų (metodų), kuriais bandoma praktiškai tirti bei aprašyti leksikos ir gramatikos vienovę užsienio tyrėjų darbuose; išsamiai aprašyta vartosenos modelių analizė – metodas, kuris buvo adaptuotas leksikone tiriant tipišką žodžių vartoseną. Šiame skyriuje taip pat aptarti vartosenos modelių analizės adaptavimo principai leksikone ir su išsamiais pavyzdžiais aprašyti svarbiausi vartosenos modelių analizės praktiniai aspektai, pateikti duomenys apie vardažodžių ir veiksmažodžių vartosenos modelius. Monografijoje parengta ir rekomendacijų dalis: joje ne tik pateikiamos leksikono panaudojimo ir tobulinimo gairės, bet ir diskutuojami probleminiai taikytos metodikos aspektai, išdėstoma, į ką turėtų atsižvelgti leksikografai praktikai siekdami taikyti tekstynų lingvistikos metodą ir automatizuodami žodyno rengimo procesus. Svarbi monografijos dalis yra ir 8 priedai, kuriuose pateikiami ankstesniuose tyrimuose neskelbti duomenys iš leksikono duomenų bazės.

Mokomoji priemonė – tai PDF formatu išleistas elektroninis leidinys "Lietuvių kalbos kolokacijos: vartojimas, mokymas(is) ir vertimas" ir būtina jo dalis – internetinė svetainė, kurioje galima interaktyviai atlikti kai kurias mokomosios priemonės užduotis, pasitikrinti atsakymus, peržiūrėti komentarus. Elektroniniame leidinyje yra dvi dalys: pirmoji knygos dalis „Kolokacijų mokymas(is)“ pirmiausia skirta mokytojams ir dėstytojams, kurie moko lietuvių kalbos kaip svetimosios, studentams filologams, kurie domisi lietuvių kaip svetimosios mokymu, ir, žinoma, aukštesniųjų lygių (B2–C2) svetimkalbiams mokiniams. Antrosios knygos dalies „Kolokacijų vertimas“ auditorija – gimtakalbiai studentai, kurie studijuoja vertimą, vertimo krypčių dėstytojai.

Šiame žodyne yra pateikiamos „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių duomenų bazėje“ (žr. https://resursai.pastovu.vdu.lt/paieska/paprastoji) sukauptos lietuvių kalbos kolokacijos, kurios laikytinos arbitraliosiomis kolokacijomis (toliau AK) (pvz., skirti dėmesį, platus akiratis) ir skiriasi nuo trivialiųjų kolokacijų (pvz., graži moteris, saulėta diena). Šioje duomenų bazėje yra 18790 kolokacijų, 8861 iš jų laikoma AK. Pagrindinėje žodyno dalyje AK išdėstytos pagal daiktavardį, nes jis dažniausiai būna pagrindinis kolokacijos žodis (bet nebūtinai sintaksiškai pagrindinis žodis). AK yra įvairios struktūros: su būdvardžiais, su daiktavardžiais, su veiksmažodžiais (pastarosios kolokacijos sugrupuotos ir pagal sintaksinį ryšį). Pirmajame priede pateikiamos visos į žodyną įtrauktos AK, išdėstytos pagal abėcėlę. Prie kiekvienos kolokacijos pateikiamos kaitybinės formos, išdėstytos dažnio mažėjimo tvarka (dažnis pažymėtas skliaustuose). Antrajame priede yra pagal abėcėlę išdėstyti visi žodžiai (jų lemos), kurie pavartoti žodyne pateiktose kolokacijose. Į AK įeina 1202 daiktavardžiai, 742 veiksmažodžiai, 366 būdvardžiai, 7 prielinksniai, 6 įvardžiai, 4 prieveiksmiai.

Leidinyje pristatomi nauji lietuvių kalbos mokymuisi skirti elektroniniai ištekliai, parengti 2017–2020 m. vykdant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“. Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas, Mokinių tekstynas ir Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas viešai prieinami portale https://kalbu.vdu.lt/. Šiame leidinyje išsamiai aprašyta, kaip šie ištekliai parengti, kaip jie galėtų būti panaudoti gimtakalbių ir negimtakalbių mokymo(si) procese, kokius tyrimus būtų galima atlikti juos naudojant.

„Lietuvių kalbos kolokacijų žodynas“ – vienas iš projekto „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių automatinis atpažinimas (PASTOVU)“ rezultatų. Tai pirmas lietuvių kalbos kolokacijų žodynas, parengtas iš dabartinės rašytinės lietuvių kalbos periodikos tekstų – iš DELFI.lt tekstyno. Žodyne pateikta apie 12 tūkst. dvižodžių bei trižodžių kolokacijų ir apie 100 tūkst. jų kaitybinių formų (jos pateiktos priede).