The article presents the views on education expressed by Marija PeGkauskaitä-Šatrijos Ragana, an outstanding representative of the Catholic trend in Lithuanian pedagogy. The following issues are in the focus of attention: the purpose of education and the resulting tasks; the development of a child’s intelectual, emotional and volitional spheres; forming the moral consciousness and behaviour. The article also reviews the principal ways and methods of education as well as some postulates of her pedagogical ethics

Vaiko teisių konvencija įpareigoja valstybes dalyves sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui sveikai vystytis bei paruošti jį savarankiškam gyvenimui. Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimai (toliau – FASD, Fetal Alcohol Spectrum Disorders) – dažniausias, tačiau rečiausiai diagnozuojamas iš visų raidos sutrikimų ir atsirandantis dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu. Net ir nedidelė alkoholio dozė nėštumo metu gali lemti FASD. alkoholio vartojimas perinataliniu laikotarpiu įvairiapusiškai veikia fizinę, emocinę ir socialinę vaiko raidą. Ankstyva diagnozė ir specializuota intervencija pagerina vaikų su FASD ilgalaikes prognozes, o laiku neatliepti FASD poreikiai lemia antrinių rizikų išsivystymą – nutrauktą mokslą, priklausomybes, nusikalstamumą, psichikos sutrikimus ir kt., taip pat reikalauja didelių visuomenės išlaidų. Todėl ryškėja FASD prevencijos ir intervencijos aktualumas, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į sveiką vystymąsi (tiek iki gimimo, tiek po jo) ir tolesnę gyvenimo gerovę. Šio tyrimo tikslas – ištirti, kaip būsimi švietimo, sveikatos, socialinių ir teisės srities specialistai yra rengiami FASD prevencijai ir darbui su vaikais ir paaugliais, turinčiais FASD.

Kultūros kongreso 100 metų jubiliejaus akivaizdoje prisimenamas kitas svarbus Lietuvos kultūrai jubiliejus – Lietuvos architektų sąjunga 100 metų jubiliejų šventė 2024 m. spalio mėnesį. (Tiesa, įkurta ji vadinosi Lietuvos inžinierių ir architektų sąjunga). Kodėl šie 100 metų jubiliejai svarbūs Lietuvos valstybei ? Kodėl stiprėjant Lietuvos valstybei atsirado poreikis ir galimybės nagrinėti dinamišką santykį tarp valstybės ir visuomenės, teikiant vis didesnę reikšmę „kultūros visuomenės“ auginimo pagrindams?

Straipsnyje nagrinėjamas kognityvinės ir komunikacinės kalbos mokymo metodikų derinimas mokant lietuvių kalbos kaip svetimosios. Tyrimo tikslas – teoriškai ir empiriškai pagrįsti šių paradigmų sinergijos principus bei atskleisti jų taikymo galimybes siekiant spartesnio ir efektyvesnio kalbos įsisavinimo. Remiantis kognityvinės lingvistikos, neuromokslų ir šiuolaikinės edukologijos įžvalgomis, kalba traktuojama kaip dinamiškas semantinių, konceptualių ir patyrimo ryšių tinklas. Empirinė tyrimo dalis atlikta su 44 suaugusiais ukrainiečiais, karo pabėgėliais, kurie mokėsi lietuvių kalbos A1–B2 lygiais. Tyrimas parodė, kad kognityvinė prieiga, derinama su komunikacine, reikšmingai mažina kalbėjimo baimę, skatina prasmių konstravimą ir stiprina kalbinį įsitraukimą. 60 proc. pradedančiųjų (A1) pradėjo kalbėti, 70 proc. studentų – vidutinio lygio (A2–B1) patobulino kalbos vartojimą, 20 – pasiekė aukštesnį lygį (A1→A2; A2→B1). Studentų refleksija atskleidė teigiamą požiūrį į šį metodinį modelį. Tyrimas patvirtino, kad kognityvinės ir komunikacinės metodikų sinergija yra veiksmingas būdas skatinti semantinį mąstymą, komunikacinį aktyvumą ir tvarų kalbos įsisavinimą.

Straipsnyje apsibrėžiama komunikacinės kultūros sąvokinė erdvė, išryškinant jos pagrindinius dėmenis: normas, vertybes, procesą, kontekstą. Jame nagrinėjama Z kartos komunikacijos savitumai, aptariant Z kartos bruožus ir remiantis empiriniu tyrimu. Tyrimo tikslas yra atskleisti Z kartos komunikacinius savitumus, remiantis socialinio konstruktyvizmo požiūriu pagal A. Kuklą (2000, p. 6) – žmonės susidaro savo asmeninį supratimą ir „jis nėra jų įgytų žinių veidrodis“. Z kartos komunikacinių savitumų paieškoje taikomi du metodai: mokslinės literatūros analizė, ekspertinė pusiau struktūruota apklausa. Tyrimas parodė, kad Z kartos studentų komunikacija, informantų požiūriu, skiriasi nuo Y kartos didesniu skaitmeniniu raštingumu, pagrįstu virtualiu komunikavimu; orientacija į vizualią, greitą, mažai turinio turinčią informaciją; polinkiu į paviršutiniškumą, neargumentuotumą, nesudėtingumą, dažną nesusietumą su kontekstu. Tačiau jiems svarbus ir vertybinis aspektas, normos.

Publikacijoje nagrinėjamos jaunimo darbinės veikos ir integracinės į darbo rinką nuostatos, vertinami darbinės veiklos aspektai dabartiniame darbe, nagrinėjami Lietuvos jaunimo užimtumą lemiantys veiksniai. Straipsnyje remiamasi reprezentatyvios jaunimo apklausos rezultatais. Reprezentatyvaus tyrimo metu buvo apklausta 1 209 skirtingose Lietuvos regionuose gyvenantys 18–34 metų amžiaus jauni žmonės1. Respondentų atranka buvo atlikta pagal jaunimo amžių, lytį bei šalies regionus. Remiantis analizei sukauptais tyrimo duomenimis, šiame straipsnyje nagrinėjami Lietuvos jaunimo užimtumą lemiantys veiksniai. Pastarieji leidžia atskleisti šalies jaunimo integracijos galimybių skirtumus. Publikacijoje nagrinėjamos jaunimo darbinės veikos ir integracinės į darbo rinką nuostatos, detaliau taip pat vertinami darbinės veiklos aspektai dabartiniame darbe. Pritaikius vidurkių metodą, šiame tyrime taip pat buvo vertinami jaunimo požiūrio į darbą skirtumai. Detaliau analizuojamos šalies jaunimo struktūros pagal amžių ir pajamas poveikis, lyginama, kokia šių veiksnių įtaka pagal visų respondentų integracines nuostatas.

Straipsnyje atskleidžiamos pedagogų patirtys dirbant su negalią turinčiais paaugliais heterogeninėse teatro grupėse, rodančios, kad įvairovės priėmimas, autentiškas, gebėjimus bei poreikius atitinkantis veikimas bei kūrybinių metodų taikymas formuoja pozityvią tapatybę, asmeninę brandą, lemia stereotipų griūtį ne tik turintiems negalią, bet ir jos neturintiems paaugliams bei patiems pedagogams. Šios patirtys atveria kelią asmens vertingumu grįstiems socialiniams santykiams. Paauglystė – gyvenimo tarpsnis, susijęs su asmeninės tapatybės bei saviraiškos paieškomis. Į negalią turinčius paauglius vis dar žvelgiama kaip į sveikatos problemų turinčius, nesitikint ypatingų talentų ar gabumų. Tai užkerta kelią įvairiapusiam jų augimui, savivertei ir stumia į atsiribojimą nuo bendraamžių bei uždarumą. Neturintys negalios paaugliai, esantys homogeninėse bendruomenėse, nors į negalią žvelgia tolerantiškai, tačiau neturi asmeninių patirčių, todėl heterogeninėje teatro aplinkoje dirbančių pedagogų patirtys atveria platesnį probleminį lauką. Kaip heterogeninėse teatro grupėse formuojasi kiekvieno dalyvio asmenybė? Kokiu būdu kūrybinės jungtys perauga į socialines jungtis tarp turinčių negalią ir jos neturinčių dalyvių? Straipsnio tikslas – atskleisti heterogeninių teatro grupių pedagogų patirtis dirbant su negalią turinčiais paaugliais. Tyrimo metodologija: duomenų analizei pasirinktas indukcinės tematinės analizės metodas. Duomenys buvo renkami pusiau struktūruotu interviu metodu, sudarant tikslinę imtį, laikantis etikos principų. Atlikta mokslinių šaltinių analizė. Išvados. Įvairovės priėmimas bei autentiškas veikimas heterogeninėje aplinkoje taikant kūrybinius metodus yra esminiai veiksniai, formuojantys asmeninę brandą, pozityvią tapatybę, stereotipų griūtį bei turinčių negalią ir jos neturinčių paauglių bei pačių pedagogų naują mąstymą. Šios patirtys atveria kelią asmens vertingumu grįstiems socialiniams santykiams.

Straipsnyje analizuojamas pedagogo vaidmuo ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų. Aptariami teoriniai elgesio ir emocijų sunkumų metmenys, jų kilmės priežastys bei tai lemiančios aplinkybės. Dėmesys skiriamas pedagogo vaidmeniui formuojant pozityvų vaikų elgesį ugdymo procese, išryškinant kompetencijų svarbą ir bendradarbiavimą su tėvais bei specialistais. Empiriniame tyrime taikoma mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruoto interviu ir stebėjimo metodai. Tyrimo rezultatai parodo pedagogų taikomų metodų veiksmingumą ugdant vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų bei pateikia svarbias praktikai išvadas.

Different attitudes towards pedagogics as a science of education have been observed. In some cases pedagogics has become underestimated among schoolteachers and higher school teachers. S. Salkauskis’s (the Lithuanian philosopher and pedagogue, 1886-1941 ) treatment of pedagogics is of considerable interest