Šiame tyrime nagrinėjamas būsimų mokytojų skaitmeninių technologijų kompetencijų ryšys su jų nuostatomis į dirbtinį intelektą (toliau – DI). 2024–2025 akademiniais metais, taikant kiekybinį metodą ir pasitelkus koreliacinius bei priežastinius lyginamuosius modelius, buvo tiriami 260 būsimų mokytojų, atstovaujančių skirtingoms universiteto katedroms, atsakymai. Duomenims rinkti naudotasi skaitmeninių technologijų kompetencijų ir nuostatų į DI skalėmis. Gauti rezultatai atskleidė statistiškai reikšmingą teigiamą ryšį tarp skaitmeninių kompetencijų ir nuostatų į DI, o tai leidžia daryti išvadą, kad aukštesnis būsimųjų mokytojų skaitmeninis raštingumas yra sietinas su teigiamomis nuostatomis į DI. Nors skaitmeninių kompetencijų srityje tarp lyčių nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų, visgi būsimų mokytojų vyrų nuostatos į DI buvo teigiamesnes. Kita vertus, nebuvo pastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų, kuriuos lemtų jų tėvų išsilavinimo lygis. Nors būsimų mokytojų skaitmeninės kompetencijos skirtinguose universiteto fakultetuose labai nesiskyrė, vis dėlto nuostatos į DI buvo skirtingos, aukštesni būsimų mokytojų balai nustatyti Anglų kalbos mokymo, Ikimokyklinio ugdymo ir Pradinio matematikos ugdymo fakultetuose. Taigi, iš tyrimo rezultatų matyti, kad skaitmeninių technologijų kompetencijų stiprinimas yra itin svarbu mokytojų rengimo programose.

Šiame tyrime nagrinėjami Latvijos profesinių mokyklų mokinių mokymosi įpročiai naudojant dirbtinį intelektą (DI). Šio empirinio tyrimo tikslas – ištirti studentų požiūrį į dirbtinio intelekto naudojimą mokymosi procese, taip pat DI paplitimą, naudojimo dažnumą, pasitikėjimą juo, susirūpinimą ir poreikį įgyti daugiau žinių apie dirbtinį intelektą. Straipsnyje nagrinėjamos problemos, su kuriomis susiduria tiek mokiniai, tiek mokytojai naudodami dirbtinio intelektą mokymosi procese. Taip pat aptariami dabartiniai mokinių įpročiai naudojant dirbtinį intelektą, ieškoma atsakymų į klausimus, kokie yra mokinių norai dirbtinio intelekto naudojimui ateityje ir kas būtų reikalinga, kad būtų pagerintas ir integruotas dirbtinis intelektas Latvijos profesinių mokyklų mokymo procese. Siekdami tyrimo tikslo, autoriai naudojo tyrimo metodų derinį: pateikė sistemingą mokslinės literatūros apžvalgą, peržiūrėjo atviras duomenų bazes, atliko profesinio švietimo reguliavimo sistemos turinio analizę DI kontekste ir atvejo tyrimą, kuris apima profesinėse vidurinėse mokyklose atliktą mokinių apklausą. Atlikus tyrimą daroma išvada, kad mokiniai naudoja DI kaip praktinę ir patogią pagalbą mokantis, ypač generuodami idėjas, rengdami pristatymus ir ieškodami informacijos apie neaiškias temas, kad jas geriau suprastų. Tai rodo mokinių gebėjimą naudoti technologijas savo išsilavinimui gerinti ir įgyti skaitmeninių kompetencijų. Vis dėlto švietimo įstaigos dar nėra visiškai pasirengusios įdiegti DI kaip integruotą mokymo proceso dalį. Tai galima paaiškinti ribota skaitmenine infrastruktūra ir mokytojų nepakankamomis DI žiniomis, kurios trukdo tikslingai taikyti DI kasdieniame ugdyme.

Šiame tyrime nagrinėjama, kaip dirbtinio intelekto valdoma „Audemy“ platforma prisideda ugdant silpnaregių asmenų muzikinius įgūdžius. Šią negalią turintys asmenys susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie kyla dėl prieigos prie tradicinių vizualinių muzikos mokymo metodų ir jų taikymo. Tyrimo tikslas – atskleisti technologinių sprendimų, pavyzdžiui, „Audemy“ platformos, vaidmenį mažinant šias kliūtis, taip pat jų poveikį mokymosi procesui. Buvo taikytas kokybinis tyrimo metodas, atliekant pusiau struktūruotą interviu su aštuoniais 13–20 metų amžiaus regos negalią turinčiais studentais, kurie „Audemy“ platformą naudojo ne trumpiau kaip tris mėnesius. Surinkti duomenys buvo analizuoti taikant aprašomąją ir turinio analizės metodus, o rezultatai sugrupuoti į devynias temas remiantis atviru kodavimu. Be to, buvo pateiktos trijų ekspertų nuomonės; ekspertai rekomendavo padidinti garso atsiliepimų reguliarumą, padidinti prieinamumo testų skaičių ir integruoti savireguliacijos strategijas į platformą. Iš tyrimų rezultatų matyti, kad „Audemy“ platforma palengvina mokymosi procesą regos negalią turintiems asmenims dėl jos pritaikomos struktūros, garso signalų ir navigacijos sistemų bei prieinamo dizaino. Nustatyta, kad ši platforma padeda gerinti studentų savarankiško mokymosi įgūdžius, skatina jų motyvaciją mokytis ir stiprina jų techninius įgūdžius. Dėl techninių patobulinimų ir gausaus pedagoginio turinio daroma išvada, kad „Audemy“ platforma regos negalią turintiems asmenims siūlo tvarias ir prieinamas muzikos mokymosi galimybes.

Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti dirbtinio intelekto (DI) technologijų įtaką paauglių emocinei gerovei, atsižvelgiant į lytį ir suaugusiųjų – tiek tėvų, tiek pedagogų – tarpininkavimo svarbą reguliuojant, nukreipiant, valdant ir kontekstualizuojant šių technologijų naudojimą. Atlikus kiekybinį tyrimą, pagrįstą neeksperimentiniu koreliacijos modeliu, kurio imtį sudarė 400 13–17 metų amžiaus vidurinių mokyklų mokinių (52 % merginų ir 48 % vaikinų), ir naudojant klausimyną, kaip duomenų rinkimo metodą, buvo apdoroti duomenys. Rezultatai parodė teigiamą koreliaciją tarp paauglių praleidžiamo laiko naudojantis DI, nesvarbu, ar tai būtų socialiniai tinklai, virtualiosios platformos ar kitos priemonės, ir didesnio nerimo bei depresijos lygio. Kai kuriais atvejais šis nerimas bei depresija kilo stebint ir lyginant kitų gyvenimo būdą su savo, pavyzdžiui, išvaizda ar gyvenimo įpročiais. DI naudojimo pasekmės priklausė ir nuo lyties, merginoms poveikis buvo didesnis, ypač dėl tokio elgesio kaip kibernetinis priekabiavimas ir seksualinio pobūdžio žinutės. Todėl rekomenduojame, kad švietimo politikoje būtų atkreiptas dėmesys į būtinybę mokyti tiek mokytojus, tiek šeimas technologinių įgūdžių, taip siekiant užkirsti kelią problemoms, kurios kyla netinkamai naudojant DI.

Nors technologinė revoliucija pastaraisiais dešimtmečiais lėmė neabejotiną pažangą, visgi atsirado ir problemų, susijusių su naujomis žmonių bendravimo formomis, ypač tarp paauglių. Šiuo atveju analizuojame sintetinės vaizdo klastotės (angl. deepfake) reiškinį, su kuriuo susiduria paaugliai kurdami romantiškus santykius. Daugiausia dėmesio skiriame tam, kaip prieiga prie dirbtinio intelekto priemonių palengvina manipuliacinių vaizdų, pažeidžiančių privatumą ir gerovę, kūrimą ir platinimą. Panaudojus grupės dinamiką ir konkrečius klausimus, duomenys surinkti iš trečių ir ketvirtų vidurinio ugdymo klasių mokinių, kilusių iš skirtingų sociokultūrinių aplinkų. Taikant teminio pobūdžio analizę buvo tiriamos rizikos suvokimo, socialinio ir emocinio poveikio, etikos, atsakomybės ir prevencijos strategijų kategorijos. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad paaugliai nors apskritai suprato, kas yra sintetinė vaizdo klastotė, vis labiau buvo susirūpinę, ypač merginos, dėl manipuliavimo jų pažeidžiamumu, taip pat dėl asmeninių vaizdų platinimo be jų sutikimo. Mokiniai vertino privatumo ir skaitmeninės informacijos apsaugos svarbą, kartu prisiėmė atitinkamą etinę ir teisinę atsakomybę. Taigi, būtina suteikti daugiau informacijos apie sutikimą, pagarbą ir paramą aukoms, taip skatinant prevencijos ir ankstyvo aptikimo strategijas. Labai svarbu, kad švietimo įstaigos kartu su skaitmeninėmis platformomis įgyvendintų tokias strategijas, kurios skatintų vertybes ir įgūdžius, reikalingus kovojant su šia nauja skaitmeninio smurto forma paauglystėje.

Dirbtinis intelektas (toliau – DI) tampa vis svarbesniu įrankiu švietimo srityje, todėl kyla klausimų, koks mokytojų požiūris į jį ir ar dažnai jie DI įtraukia į praktiką. Šiame tyrime buvo nagrinėta, kaip ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinis saviveiksmingumas siejasi su jų nuostatomis į DI. Tyrimui atlikti taikytas reliacinis metodas, duomenys surinkti iš 253 mokytojų, dirbančių ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Duomenims analizuoti naudotos dvi skalės: bendroji nuostatų į DI ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų profesinio saviveiksmingumo. Iš gautų rezultatų nustatyta, kad nors ikimokyklinio ugdymo mokytojų nuostatos į DI buvo teigiamesnės, apskritai jos liko neutralios. Pastebėta, kad mokytojų profesinio saviveiksmingumo lygis buvo labai aukštas visose subdimensijose. Tyrimo rezultatai parodė, kad nors ir nebuvo nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų pagal lytį, išsilavinimą, amžių ar profesinį stažą, vis dėlto mokytojai, turintys aukštesnį DI žinių lygį, išreiškė žymiai teigiamesnes nuostatas. Atlikta koreliacijos analizė atskleidė silpną, bet reikšmingą teigiamą ryšį tarp nuostatų į DI ir profesinio saviveiksmingumo. Šie rezultatai rodo, kad ikimokyklinio ugdymo mokytojai yra atviri DI, tačiau laikosi atsargios pozicijos, todėl būtina rengti profesinio tobulinimo programas, kurios stiprintų jų su DI susijusias žinias ir įgūdžius. Šis tyrimas prisideda prie ikimokykliniam ugdymui skirtos literatūros, nes nagrinėja šiuo metu dar nepakankamai ištirtą ryšį tarp mokytojų saviveiksmingumo bei nuostatų į DI ir pateikia rekomendacijas, kaip kurti profesinio tobulėjimo iniciatyvas šioje srityje.

Dirbtinis intelektas (DI) tapo neišvengiama mūsų gyvenimo dalimi, taip pat ir švietimo sistemoje. Anglų kalbos, kaip užsienio kalbos, mokymasis (EFL) sparčiai keičiasi integruojant DI. Vienas iš svarbių užsienio kalbos mokymo aspektų yra vertinimas. DI integravimas į EFL rašymo vertinimą sulaukė susidomėjimo: toks vertinimas gali pagerinti vertinimo praktiką, sumažinti vertinimo apkrovą ir suteikti greitą grįžtamąjį ryšį. Šiame tyrime buvo naudojamas kokybinės analizės modelis, siekiant palyginti DI grįstą vertinimą ir dėstytojų vertinimą įvertinant EFL studentų rašymo kompozicijas. Buvo įvertinta vienuolika kompozicijų, parašytų B1 kalbos lygio studentų, studijuojančių privačiame Kipro universitete, Anglų kalbos parengimo katedroje. Rašinius vertino dirbtinio intelekto programa „DeepSeek“ ir trys anglų kalbos dėstytojai, naudodami tą pačią rašymo vertinimo skalę, pagal kurią buvo vertinamas turinys, struktūra, žodynas, kalbos vartojimas ir rašymo technika. Rezultatai parodė, kad dirbtinio intelekto atliktas vertinimas buvo veiksmingas, greitas ir nuoseklus vertinant gramatiką, žodyną ir rašymo techniką, tačiau turėjo trūkumų vertinant turinį ir struktūrą. Darytina išvada, kad dirbtiniu intelektu grįstas vertinimas gali būti integruotas kaip pagalbinė priemonė, tačiau tai negali visiškai pakeisti dėstytojų vertinimo.

Šio tyrimo tikslas – atskleisti žaidimais grįstos mokymosi aplinkos poveikį skaitymo ir rašymo įgūdžiams įtraukiosiose klasėse. Tyrime dalyvavo 16 trečios klasės mokinių, besimokančių pradinėje mokykloje Šiaurės Kipro Turkijos Respublikoje (TRNC) 2023–2024 mokslo metų rudens semestre. Tyrimas buvo vykdomas 6 savaites, o užsiėmimams buvo skiriama po 2 valandas per savaitę. Šiame tyrime pirmenybė buvo teikiama veiklos tyrimo modeliui, vienam iš kokybinių tyrimo metodų. Pasirinktas veiklos tyrimas dar kitaip vadinamas „mokytojo tyrimu“. Tyrime naudoti kokybiniai duomenų rinkimo metodai, tokie kaip pusiau struktūrizuoti mokinių interviu ir mokytojo stebėjimas. Duomenų rinkimo įrankius tyrėjas sukūrė, gavęs trijų ekspertų nuomones. Gauti kokybinio tyrimo duomenų rezultatai rodo, kad žaidimai reikšmingai pagerina keturis pagrindinius kalbos įgūdžius. Šiame kontekste mokinių nuomonės taip pat patvirtina, kad žaidimų naudojimas yra labai veiksmingas formuojant keturis pagrindinius kalbos įgūdžius. Tyrimo rezultatai parodė, kad žaidimais grįstas mokymasis ir tinkamas mokymo metodų naudojimas sustiprino mokinių susidomėjimą bei motyvaciją lavinti keturis pagrindinius kalbos įgūdžius, o pačias pamokas padarė patrauklesnes ir įdomesnes.

Vaiko teisių konvencija įpareigoja valstybes dalyves sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui sveikai vystytis bei paruošti jį savarankiškam gyvenimui. Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimai (toliau – FASD, Fetal Alcohol Spectrum Disorders) – dažniausias, tačiau rečiausiai diagnozuojamas iš visų raidos sutrikimų ir atsirandantis dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu. Net ir nedidelė alkoholio dozė nėštumo metu gali lemti FASD. alkoholio vartojimas perinataliniu laikotarpiu įvairiapusiškai veikia fizinę, emocinę ir socialinę vaiko raidą. Ankstyva diagnozė ir specializuota intervencija pagerina vaikų su FASD ilgalaikes prognozes, o laiku neatliepti FASD poreikiai lemia antrinių rizikų išsivystymą – nutrauktą mokslą, priklausomybes, nusikalstamumą, psichikos sutrikimus ir kt., taip pat reikalauja didelių visuomenės išlaidų. Todėl ryškėja FASD prevencijos ir intervencijos aktualumas, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko teisę į sveiką vystymąsi (tiek iki gimimo, tiek po jo) ir tolesnę gyvenimo gerovę. Šio tyrimo tikslas – ištirti, kaip būsimi švietimo, sveikatos, socialinių ir teisės srities specialistai yra rengiami FASD prevencijai ir darbui su vaikais ir paaugliais, turinčiais FASD.