Šio straipsnio tyrimų objektas susijęs su masinio informavimo priemonėmis, naudojamomis šeimoje. Didėjant masinio informavimo priemonių pasirinkimui šeima, kaip pagrindinis ugdymo šaltinis, tampa nuolatiniu jų vartotoju. Kasdien jas naudojant šeimoje sukuriama daugybė ugdomojo pobūdžio situacijų. Aptariant šias problemas naudoti savo tyrimų rezultatai. VIII klasių moksleivių tėvų (192 respondentai) apklausa parodė, kad populiariausios masinio informavimo priemonės šeimoje -televizorius, vaizdo magnetofonas, muzikinis centras ir kompiuteris. Moksleiviai savo darbo kambariuose dažniausiai turi įvairius radijo prietaisus. Beveik visos šeimos turi namų bibliotekas, kuriose yra enciklopedinio pobūdžio leidinių, grožinės literatūros, jaunimui skirtų leidinių, žinynų ir kt. Tyrimai rodo, kad 70,8 % moksleivių naudojasi visuomeninių bibliotekų paslaugomis, tuo tarpu jų tėvai -tik 30,7%, tačiau suaugę šeimos nariai dažniau išsinuomoja vaizdajuostes

Kvalifikuota pagalba, kurią gali suteikti kompetentingas specialistas (pirmiausia pedagogas ar psichologas), yra aktuali visuomenei, nes ji susijusi su ugdymu. Ugdymas neatsiejamas nuo auklėjimo, mokymo problemų. Taigi kyla įdomių klausimų, kurių objektu tampa išskirtinio elgesio psichiškai paveikti vaikai, paaugliai, jaunuoliai, suaugusieji, jų šeimos ir visa socialinė aplinka. Praktikoje dažniausiai pedagoginio konsultavimo specialistas nurodo galimus teisingus auklėjimo būdus, pateikia informacijos, kokios galimos pasekmės. Tačiau norint suteikti pagalbą šešerių metų vaikui, kuris vis dar naktimis šlapinasi į lovą, arba jaunuoliui, kuris mikčioja, reikia patirties ir kompetencijos. Sėkmingos tokios veiklos prielaidos yra psichologijos, psichopatologijos, pedagogikos, socialinio darbo, filosofijos ir kitų mokslų žinios. Pedagoginis konsultavimas-tarpdisciplininis dalykas. Tarkim, ryšys tarp filosofijos ir psichologijos kai kurių autorių Įvardijamas kaip idėjos ir technikos santykis.

Straipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip buvo rengiami kooperacijos specialistai ir kaip tobulinti kooperacijos procesą, remiantis užsienio šalių patirtimi. Pagal Lietuvos kooperacininkų sąjungos ir Tarptautinio kooperacijos aljanso organizacijos EUROCOOP partnerystės sutartį mokant darbuotojus bendradarbiaujama su Tarptautine kooperacijos kolegija Anglijoje. Lietuvos kooperatininkams padeda ir Švedijos kooperatyvų sąjungos (KF) Projektų centro specialistai. Pertvarkant Lietuvos ūkį, įsigalint laisvos rinkos santykiams, iškyla prekybos specialistų rengimo problema. Remiantis užsienio šalių patirtimi, aptariama Lietuvai labiausiai tinkamo prekybos instituto struktūra, kurioje būtų penki pagrindiniai organizaciniai skyriai. Svarbiausios instituto veiklos kryptys būtų prekybos specialistų akademinis rengimas, rinkos, komercinių santykių ir kooperacijos mokslo tiriamieji darbai.

Straipsnyje analizuojamos žmonių bendravimo ir bendradarbiavimo problemos bei pagrindžiama pedagogų socialinio rengimo būtinybė. Konstatuojama, nei viena iš socialinių ir psichologinių teorijų nepaaiškina visos bendravimo ir bendradarbiavimo įvairovės. Atskleista, kad bendravimas ir bendradarbiavimas – žmogaus gyvenimo būtinybė. Be jo nėra sociumo gyvenimo: sociumo gyvenimo darna priklauso nuo bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros. Bendraujant ir bendradarbiaujant sukuriama asmenybės socialinė esmė: susiformuoja žmogaus pažiūros, įsitikinmai, emocijos ir valia, vertinimai ir idealai, charakterio savybės ir elgesio principai. Atliekant psichologinius tyrimus pastebėtas prieštaravimas tarp tvirtos, pozityvios pedagogų nuostatos bendrauti su moksleiviais, noro suprasti, jausti, gerbti savo auklėtinius ir sugebėjimo išvengti destruktyvių, konfliktiškų situacijų pedagoginių klaidų, nesėkmių pedagoginiame procese. Tai rodo, kad pedagogui nepakanka žinoti bendravimo svarbą ir norėti bendrauti su moksleiviais. Tai tik būtinos sąlygos. Reikia mokytis bendrauti. Tam tinka įvairūs socialinio rengimo pratybų grupinio mokymo metodai.

Optimalūs mokymosi rezultatai pasiekiami, kai ugdymo proceso dalyviai noriai ir aktyviai stengiasi išmokti naują pamokos medžiagą, suprasti užduoties esmę. Rengiant kūno kultūros ir sporto specialistus bei sprendžiant naujus kūno kultūros ir sporto bei sveikatos ugdymo uždavinius, mokymo procese aktualu taikyti aktyvaus mokymo metodus. Straipsnyje siekiama nustatyti pagrindinius veiksnius, lemiančius didesnį studentų mąstymo intensyvumą per paskaitas, taikant netradicinius mokymo metodus. Remiantis atlikta analize, galima teigti, kad studentų aktyvumą didina aktoriniai pedagogo gebėjimai, mokėjimas bendrauti, pažinti ir suprasti ugdytinius. Taikant mokymo metodus, skatinančius aktyvumą, studentai ima analizuoti pedagoginius reiškinius išsamiau, kaip tam tikrą tarpusavyje susijusių, subordinuotų elementų sistemą. Jie geriau įsisąmonina išmoktą medžiagą, mokosi rasti priežastinius ryšius tarp įvairių abstrakčių reiškinių. Tai kelia studentų susidomėjimą dėstomuoju dalyku, taip pat leidžia noriai kartoti medžiagą. Taikant tradicinius ir netradicinius mokymo metodus, studentai aktyviau dirba, geriau suvokia dėstomojo dalyko esmę, stiprėja jų bendravimo įgūdžiai, ugdomas savarankiškumas ir kūrybiškumas.

Specialiųjų poreikių vaikais pastaruoju metu vadinami vaikai, kurie patiria įvairiausių mokymosi sunkumų dėl psichinės arba fizinės raidos sutrikimų. Dėl jų iškyla specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo reikmė, garantuojanti veiksmingą specialiųjų poreikių asmenų ugdymą. Ieškant specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo formų ir būdų, aktualiu tapo specialiųjų poreikių vaikų integruotas mokymas. Jis gali būti traktuojamas kaip nauja ugdymo kryptis, kurios tikslas - iš esmės keisti visą mokymo technologiją. Įgyvendinant integraciją specialiųjų poreikių vaikai turi būti mokomi bendrojo ugdymo įstaigose, nes bendrojo ugdymo įstaigos skiriamos visiems, taip pat ir specialiųjų poreikių vaikams. Kitaip tariant, specialiųjų poreikių vaikai turi teisę mokytis kartu su normaliais savo bendraamžiais. Tą teisę reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas [2], Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas [1], kiti normatyviniai aktai ir nutarimai. Kultūros ir švietimo ministerijos kolegija dar 1993 metų gegužės 27 d. priėmė nutarimą „Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo specialiųjų poreikių vaikams bendrojo ugdymo įstaigose tvarka“ [4]. Šis dokumentas orientuoja kryptingai organizuoti integruotą ugdymą, apibrėžia specialistų (logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo) funkcijas ir darbo kryptis. Atrodytų, kad reikalai turėjo jau pagerėti, tačiau praktiškai įgyvendinti integravimą yra painu, sudėtinga socialiniu, psichologiniu ir pedagoginiu požiūriu. Pedagogine prasme tai sudėtinga dėl to, kad bendrojo lavinimo įstaigų pedagogai nėra pakankamai pasirengę. Jų bei tėvų požiūris į integruotą mokymą labai įvairus, kartais net visai neigiamas. Dažnai integravimas suprantamas kaip paprastas, formalus specialiųjų poreikių vaikų perkėlimas į bendrojo ugdymo įstaigą

Darbo problemos naujumą lemia siekimas išsiaiškinti, kaip mokytojas subjektyviai supranta ir išgyvena savojo darbo prasmingumą. Problema: per mažai dėmesio skiriama mokytojo asmenybės intencionalumui, vidiniam patyrimui. Tyrimo objektas- subjektyvus žemės ūkio mokyklų mokytojų savojo darbo prasmės supratimas ir patyrimas. Darbo tikslas- atskleisti, kaip žemės ūkio mokyklų mokytojai supranta ir patiria savo darbo prasmę. Tyrimo uždaviniai: apibrėžti, kaip minėti mokytojai supranta ir patiria darbo prasmingumą; išskirti darbo prasmės reiškimosi rodiklius (mokytojo darbo prasmės fenomeno struktūrą)

Prieš 10 metų kabinetinė mokymo sistema pirmiausia buvo kritikuojama gydytojų ir mokinių tėvų. Pirmieji aiškino, kad dėl minėtos sistemos taikymo padaugėjo netaisyklingos mokinių laikysenos bei stuburo iškrypimų atvejų. Antrieji buvo nepatenkinti tuo, kad vaikai, neturėdami pastovios darbo vietos, dažnai užmiršta, pameta savo kuprines ir mokymosi priemones. Todėl dalis mokyklų mėgino panaikinti kabinetinę sistemą ir pamokas vesti pastovioje vietoje - klasėje. Iškilo aktuali problema - išnagrinėti kabinetų ir pastovios klasės turėjimo privalumus ir trūkumus. Todėl šio tyrimo tikslas - panagrinėti mokomojo ir auklėjamojo darbo efektyvumo priklausomybę nuo mokytojo ir mokinių darbo sąlygų ir pamėginti parodyti kabinetinės mokymo sistemos šiuolaikinėje mokykloje privalumus. Taikyti tyrimo metodai: anketos (apklausti VPU Slavistikos fakulteto stacionarinio ir neakivaizdinio skyrių I-V k. studentai), pedagoginės patirties apibendrinimas. Apklausti 96 VPU studentai (atsakymai įvertinti taikant lyginamosios pedagoginės analizės būdą)

Reformuojamos Lietuvos mokyklos tikslas- holistinis asmens ugdymas. Perimant ir plėtojant muzikinę kultūrą svarbus vaidmuo tenka muzikiniam ugdymui: ugdant skiekiama sudaryti sąlygas kūrybiškai reikštis individo prigimtiniams gebėjimams. Šiame kontekste ypač aktuali yra individo muzikinė patirtis. Šio straipsnio tikslas - pateikti muzikinės patirties sampratą ir išaiškinti muzikinės patirties svarbą muzikiniam ugdymui. Mūsų šalyje įvairiapusė muzikinė patirtis beveik netyrinėta. Rašant šį straipsnį buvo remiamasi mokslinės literatūros analize, preliminariniais tyrimais ir pedagogine patirtimi. Galima daryti prielaidą, kad ankstyvoji muzikinė patirtis nulemia tolesnį sėkmingą muzikinį ugdymą

Straipsnyje nagrinėjamas skirtingo integralumo lygmens užduočių proporcijos integruotuose ir neintegruotuose šalies ir užsienio šalių vadovėliuose. Fizikos užduotys, pagal jų integralumo lygmenį, suskirstytos taip: dalykinio abstraktaus turinio, dalykinio realaus turinio, vidinio integruoto turinio, tarpdalykinio integruoto turinio. Ištyrus įvairiose šalyse XX a. paskutiniame dešimtmetyje naudojamus fizikos vadovėlius pagrindinei mokyklai, nustatyta, kad integruoto turinio vadovėliuose nedominuoja vidinio ar tarpdalykinio turinio užduotys. Jos sudaro mažiau nei pusę visų užduočių skaičiaus. Statistinių parametrinių hipotezių tikrinimo būdu nustatyta, kad bet kurių dviejų nagrinėtų šalių fizikos vadovėlių vidinio integruoto turinio užduočių santykinių dažnių statistinis skirtumas yra absoliutus arba esminis. Lietuvos mokyklose naudojamo fizikos vadovėlio tarpdalykinio integruoto turinio užduočių santykinis dažnis beveik nesiskiria nuo užsienio šalių fizikos vadovėlių tarpdalykinio turinio užduočių santykinių dažnių. Tačiau Lietuvos mokyklose naudojamo fizikos vadovėlio vidinio integruoto turinio užduočių santykinis dažnis yra mažas ir statistiškai esminis palyginus su integruoto turinio vadovėlių vidinio integruoto turinio užduočių santykiniais dažniais. Siekiant, kad Lietuvoje naudojamuose fizikos vadovėliuose įvairaus pagal turinio integralumą užduočių santykis būtų panašus į integruoto turinio užsienio šalių mokyklose naudojamų fizikos vadovėliuose esančių užduočių santykį, rekomenduotina parengti papildomas didaktines priemones.