Browsing by: Start Date
Now showing 1 - 20 of 502
Results Per Page
Sort Options
- Vytauto Didžiojo universitete prie V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a. fojė) buvo pristatyta paroda "1918 – kelias į Nepriklausomybę. Paskutinės Didžiojo karo dienos Kališe – mažame vidurio Lenkijos miestelyje". 100 metų Abiejų Tautų Respubliką pasidalijusios valdė galingos valstybės – Rusija, Vokietija ir Austrija. Tik XX amžiaus pradžios įvykiai, visų pirma, kilęs Pirmasis pasaulinis karas atgaivino viltį atgauti nepriklausomybę. Tą viltį visose užgrobtose teritorijose žadino ir palaikė žinios apie lenkų kareivių mūšius karo frontuose, tautinės spalvos ir simboliai, dainos ir patriotinės manifestacijos, taip pat leidiniai – knygos ir ypač spauda. Vienas iš tokių laikraščių buvo "Kurjer Powszechny" – dienraštis, leistas paskutinįjį Pirmojo pasaulinio karo mėnesį Kališe – mažame miestelyje tuometinių Rusijos ir Vokietijos valdomų teritorijų pasienyje. Paroda sudaryta iš pirmųjų Kališo dienraščio "Kurjer Powszechny" puslapių, papildyta fotografijomis iš fronto, išlaisvintų miestų vaizdais, afišomis, skrajutėmis ir portretais. Trisdešimt stendų atskleidžia savotišką "laikraščiuose perskaitytą nepriklausomybę". Parodoje, remiantis Kališo pavyzdžiu, galima pamatyti, kaip lenkiškų miestų visuomenė gyveno paskutinėmis nelaisvės ir karo savaitėmis, kaip ji buvo rengiama atgautai Lenkijos nepriklausomybei.
2 6 - Parodoje „Susipažinkime ir pažinkime“, skirtoje VDU atkūrimo 20-mečiui, eksponuotos atkurtojo VDU rektorių, Senato pirmininkų, garbės profesorių ir garbės daktarų nuotraukos. Per du dešimtmečius beveik iš nieko buvo sukurtas universitetas: modernus, turintis didelį studijų programų skaičių, kvalifikuotų dėstytojų, gausų studentijos būrį. Jis tęsia 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją. 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. 1989 m. VDU buvo atkurtas bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis. Tuo metu jis tapo pirmąja autonomiška aukštąja mokykla.
4 1 - Vytauto Didžiojo universitete K. Donelaičio g. 52, antrojo aukšto fojė eksponuota bendra Kanados ir Lietuvos fotografų kilnojamoji paroda „Afganistano atkūrimas“. Ši dviejų dalių - kanadiečių ir lietuvių autorių - paroda supažindino su afganistaniečių, kanadiečių, lietuvių ir visų tarptautinių partnerių viltimis ir siekiais bendromis pastangomis sukurti Afganistano žmonėms garbingesnę ir turtingesnę ateitį. Kanadiečių autorių nuotraukose atsispindi Afganistano žmonių gyvenimo istorijos ir likimai, nuolatinė kova už būvį ir dvasios stiprybė. Nuotraukose užfiksuoti ir Afganistano gyventojų, kurie Tarptautinei bendruomenei padedant kuria geresnę ateitį sau ir savo šeimoms, siekiai. Lietuviškoje parodos dalyje - kultūrinis Afganistanas. Nuotraukose matyti Lietuvos archeologų ekspedicija į Goro provinciją, jų darbas registruojant ir aprašant senus ir naujus archeologinius objektus, bendraujant su Afganistano archeologais. Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (ISAF) misiją Afganistane pradėjo 2001 metų gruodį. JT Saugumo Tarybos pavedimu tarptautinė valstybių koalicija teikė pagalbą demokratiškai išrinktai vyriausybei, kad prisidėtų prie stabilios, demokratiškos ir savarankiškos visuomenės kūrimo.
1 3 - Vytauto Didžiojo universitete prie V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a.) Lietuvos šaulių sąjunga, VDU biblioteka ir Istorijos katedra pakvietė susipažinti su leidinių paroda „Tarnaujam Lietuvai kitaip 1919–2009 m.“, skirta Lietuvos šaulių sąjungos 90-mečiui paminėti. Parodoje eksponuotos knygos apie Lietuvos šaulių sąjungos istoriją, veiklą Lietuvoje ir užsienyje, Sąjungos išleistos knygos. Šalia parodos taip pat eksponuoti Lietuvos šaulių sąjungos parengti nuotraukų ir dokumentų stendai „Lietuvos šaulių sąjunga istorijos sūkuryje ir šiandien“, pasakojantys 1919–1940 m. Šaulių sąjungos istoriją: įkūrimą, karinę, socialinę, sportinę ir kultūrinę veiklą, įtaką visuomenėje ir nelauktai užklupusią likvidaciją.
1 3 - Vytauto Didžiojo universitete viešėjęs Portugalijos ambasadorius Vilniuje João Silva Leitão ir kultūros patarėjas Nuno Guimaraes atidarė plakatų bei knygų parodą apie portugalų literatūrą ir kultūrą „Naujas tekstualumas portugalų kalboje“, skirtą Europos kalbų dienai. Taip pat eksponuotos VDU bibliotekai Portugalijos ambasados ir Portugalijos kultūros instituto „Instituto Camões“ padovanotos mokomosios knygos ir grožinė literatūra portugalų kalba. Paroda veikė Donelaičio g. 52 pastato antro aukšto fojė. Užsienio kalbų centro iniciatyva užmegzti tarptautinio bendradarbiavimo ryšiai su Portugalijos ambasada. Camões institutas, atstovaujamas Portugalijos ambasadoriaus Vilniuje João Silva Leitão, ir Vytauto Didžiojo universitetas, atstovaujamas VDU rektoriaus, 2009 m. balandžio 23 d. pasirašė bendradarbiavimo protokolą, ir nuo 2009 m. rudens semestro studentams universitete dėstoma portugalų kalba.
5 12 - Vytauto Didžiojo universitete prie V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a. fojė) veikė bendra Bibliotekos ir Užsienio kalbų centro mokomųjų leidinių ir eksponatų paroda "Mokykis kalbų, kad atrastum naują pasaulį".
1 2 7 12 - Fotodokumentinėje parodoje „Iš Lietuvos diplomatijos istorijos 1918-1940 m.“ eksponuoti dokumentai, nuotraukos, laiškai, knygos (lietuvių, lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis), parodančios to meto įvykius. Pasitelkus dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų parodoje parodyta O. Milašiaus, P. Klimo, D. Zauniaus, K. Bizausko, J. Urbšio ir kitų 1918–1940 m. Lietuvos diplomatų politinė ir visuomeninė veikla, jų gyvenimo realijos. Parodą parengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
1 2 9 12 - Vytauto Didžiojo universitete prie V.Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a.) eksponuota portugalų kino režisieriaus Manoel de Oliveira kūrybai skirta paroda. M.de Oliveira - vienas garsiausių portugalų kino režisierių. 1908 metais gimęs M.Oliveira vienintelis, kurio karjera prasidėjo nuo tyliųjų filmų, tokių kaip „Darbai prie Douro upės“ (1931 m.) iki vėliausiojo režisieriaus darbo „Šviesiaplaukės merginos nepaprastumas“, kuris 2009 metais buvo pristatytas Berlyne. Iš viso M.Oliveira pastatė daugiau nei 50 filmų. Jo darbai sulaukė pasaulinio pripažinimo, tai įrodo daugybė apdovanojimų įteiktų kino festivaliuose, institutuose ir akademijose. Menininko kūryba atspindi ir jo paties originalų gyvenimą. Jo detalių apstu M. de Oliveiros filmuose. Būdamas išskirtiniu atletu (jis buvo šuoliu su kartimi portugalų čempionas), lenktynininku, trapecijos meistru, Douru upės vyno gamintoju ir vieno iš žinomiausių portugalų fabrikų direktoriumi, M. de Oliveira visada matė savo gyvenimą kaip nesibaigiantį patirties šaltinį, kuris stebino visus jį pažinojusius žmones.
2 2 - Paroda „Prisimenant profesorių Zenoną Ivinskį“ parengta VDU bibliotekai sugrąžintų profesoriaus turėtų knygų proga. Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos fondai praturtėjo vieno žymiausių tarpukario istorikų, tuometinio Lietuvos universiteto absolvento, o vėliau ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos–filosofijos fakulteto dekano, profesoriaus Zenono Ivinskio turėtomis knygomis. Visas 24 knygas, kurios, kaip manoma, priklausė tuometinei VDU bibliotekai ir prof. Z. Ivinskio šeimos (vienos iš jo seserų palikuonių) dėka sugrąžintos teisėtam jų savininkui, buvo galima išvysti prie V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II aukštas). Ekspozicijoje be bibliotekai perduotų knygų – prof. Z. Ivinskio rankraščiai, dokumentai bei nuotraukos. Prof. Z. Ivinskio knygų istorija labai įdomi. Kaip pasakojo profesoriaus artimieji, VDU bibliotekai nuo šiol vėl priklausančias knygas Zenonas Ivinskis turėjo savo namuose Žaliakalnyje. 1944 m. sovietų valdžiai okupavus Kauną, prof. Zenonas Ivinskis pasitraukė į Vakarus. Jo sesuo Bronė Ivinskytė–Barzdienė drauge su artimais giminaičiais pasirūpino vertingos brolio bibliotekos pervežimu ir paslėpimu. Remiantis pasakojimais, knygos buvo vežamos mediniais ratukais; vertingiausios iš jų buvo gabenamos į Jėzuitų gimnaziją ir paslėptos po grindimis. Buvo tikimasi, kad okupacija ilgai netruks, o knygos ten bus saugios. Deja, šios dalies knygų tolesnis likimas nežinomas. Kitą dalį knygų savo namuose paslėpė pati prof. Z. Ivinskio sesuo. 1963–64 metais knygos buvo perkeltos pas jos draugę į namo rūsį Vilijampolėje, o vėliau, 1978–79 m., Z. Ivinskio dukterėčia Aušra Barzdaitė–Pivorienė knygas saugoti išvežė į Vilnių. Didžioji jų dalis šeimos sutarimu buvo perduota Plungės Žemaičių muziejui. Likusias 24 knygas, priklausiusias VDU bibliotekai, profesoriaus artimieji sugrąžino universitetui.
4 3 8 10 - VDU biblioteka ir knygynas „Humanitas" pakvietė į užsienio leidyklų akademinių knygų parodą, veikusią Vytauto Didžiojo universiteto S. Šalkauskio teologijos skaitykloje. Joje buvo pristatyti naujausi leidiniai Katalikų teologijos fakulteto dėstytojams etikos, religijos, teologijos, filosofijos temomis.
2 2 - VDU biblioteka ir knygynas „Humanitas" pakvietė į užsienio leidyklų akademinių knygų parodą, veikusią Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių fondo užsienio kalbų skaitykloje. Joje buvo pristatyti naujausi leidiniai Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojams politikos, diplomatijos, tarptautinių santykių, žurnalistikos, komunikacijos, medijų temomis.
3 4 - Vytauto Didžiojo universitete 2010 m. kovo 27 d. vyko renginiai, skirti „Moksleivių dienai VDU“. V. Biržiškos skaitykloje buvo pristatomi fakultetai. Teikta informacija apie studijų programas, diskusijos su fakultetų dekanais, dėstytojais, studentais ir absolventais. Ta proga prie V. Biržiškos skaityklos buvo eksponuota paroda „Jie studijavo mūsų universitete“, kurią parengė bibliotekos darbuotojai.
1 1 - Vytauto Didžiojo universitete šalia V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a. fojė) eksponuota žymios lenkų fotomenininkės Inez Baturo fotografijų paroda „Lenkijos kalnai kviečia”. Inez Baturo – daugybės organizacijų narė, fotografijos konkursų laureatė, atsidavusi fotomenininkė, žinoma vertėja, leidėja bei redaktorė, gimusi 1966 m. Starachowicuose (Lenkija). Nors labiausiai ji mėgsta fotografuoti peizažus, tačiau domisi ir teatro fotografija, portretais, vaikų ir mados fotografijomis, dirba dokumentinės fotografijos srityje. „Pasaulyje pakankamai daug siaubo, žmogaus kvailumo, prievartos, abejingumo. Peizaže atrandu pirmapradžio pasaulio liekanas, laisvę, harmoniją ir grožį, kurio šiandien žmonės gėdijasi. Tai galimybė perteikti jausmus per turinį ir detalę. Tai įspūdžio matas ir stebėjimo menas," – apie peizažų fotografavimo meną kalba pati fotomenininkė. Inez Baturo naudoja skaitmeninę techniką. Spalva tampa labai svarbus jos meninės kalbos elementas ir menininkė daro viską, kad kuo geriau galėtų kontroliuoti spalvinius niuansus tiek parodiniuose atspauduose, tiek reprodukuojant kūrinius įvairiausiuose leidiniuose.
1 2 - VDU biblioteka ir knygynas „Humanitas" pakvietė į užsienio leidyklų akademinių knygų parodą, veikusią Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių fondo užsienio kalbų skaitykloje. Joje buvo pristatyti naujausi leidiniai apie šiuolaikinį meną, teatrą, kiną, kultūros studijas, dizainą, architektūrą bei komunikaciją.
5 6 - Vytauto Didžiojo universitete prie V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a. fojė) eksponuota kilnojamoji Sauliaus Sasnausko fotografijų paroda „Sustabdytos gyvenimo akimirkos“ – Lietuvos kultūros žmonių portretai. Saulius Sasnauskas gimė 1957 m. gegužės 28 d. Vilniuje. 1977 metais baigė 47-ąją Vilniaus technikos mokyklą ir įgijo fotografo specialybę. 1986-1991 metais studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Gamtos mokslo fakultete geografiją. 1995 metais Sauliui Sasnauskui baigus magistratūros mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete, jam suteiktas gamtos mokslų magistro laipsnis. Nuo 1997 m. S. Sasnauskas periodiškai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, daug keliauja. Sauliaus Sasnausko fotografijos publikuotos Čikagos lietuvių dienraštyje „Draugas“. 2001-2002 m., 2004-2005 metais dalyvavo lietuvių fotografų grupinėse parodose Čikagoje. Nuo 2007 m. bendradarbiauja su savaitraščiu „Amerikos lietuvis“. 2003 metais S. Sasnausko personalinė paroda surengta Vilniaus Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje, o 2003 ir 2004 metais – Naujininkų vidurinėje mokykloje. Rugsėjo 11-osios JAV įvykiams atminti 2004 metais buvo surengta paroda Vilniaus miesto savivaldybėje. Nuo 2004 iki 2006 metų Sauliaus Sasnausko fotoreportažai ir atskiros meninės fotografijos buvo spausdinami dienraštyje „Lietuvos aidas“ bei kituose leidiniuose. 2005 metais Europos geografinio centro patalpose buvo surengtos Sauliaus Sasnausko penkios fotografijų parodos: „JAV miestai ir nacionaliniai parkai“ ir „Kelionės, kelionės – Egiptas ir Ispanija“, „Tunisas“, „Turkija“, „Menininkų portretai“.
1 2 - Vytauto Didžiojo universitete, šalia V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a.) buvo eksponuota Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirta paroda „Simboliais ir žodžiais: ekslibrisai VDU bibliotekos knygose". Parodoje VDU profesorių: V. Biržiškos, V. Levandausko, V. Stausko, o taip pat kitų žymių Lietuvos žmonių – J. Tumo-Vaižganto, J. Gimbuto, B. Kviklio, J. Danio ir kt. simboliniai ženklai, puošiantys VDU bibliotekai dovanotas knygas. Ekslibrisas (lot. ex libris – iš knygų) – knygos savininko ženklas, dažniausiai mažas popieriaus lapelis, klijuojamas vidinėje knygos viršelio pusėje arba priešlapyje, laikomas smulkiosios grafikos kūriniu. Ekslibirisą sudaro knygos savininko asmenvardis (kartais inicialai) arba institucijos pavadinimas ir papildanti kompozicija (heraldinė, ornamentinė, šriftinė, vaizduojamoji, abstrakti ar kt.). Kai kada ekslibrisu vadinami ir savininką nurodantys jo paties įrašai knygoje, specialūs spaudai, vinjetės. (Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2004, Vilnius).
1 1