Fotografijos meno sostinė Atnaujinta: 2011-09-27 14:15:19

Kauno fotografijos istorija prasidėjo dar XIX a. septintojo dešimtmečio pradžioje. 1862 m. šiame mieste jau veikė dvi fotografų ateljė. Tačiau tikru Lietuvos fotografijos, kaip ir kitų kultūros bei meno sričių centru Kaunas tapo tarpukariu.

1925 m. Kaune buvo įkurta studijose dirbančius profesionalius fotografus vienijanti organizacija – pirmoji tokia Lietuvoje. 1932 m. to meto Lietuvos laikinojoje sostinėje Kaune susibūrė Lietuvos fotomėgėjų sąjunga, vėliau pakeitusi pavadinimą į Fotomėgėjų draugiją, kuri ir pradėjo plačią bei gerai organizuotą lietuvių fotografų veiklą. Jos iniciatyva imtas leisti žurnalas „Foto mėgėjas“, taip pat pasirodė Vienoje leidžiamo mėnraščio „Galerija“ lietuviškasis variantas.

1933 m. Kaune buvo surengta pirmoji fotomėgėjų darbų paroda, o iki 1938 m. iš viso atidarytos keturios lietuvių fotografų darbų ekspozicijos ir viena tarptautinė, kurioje dalyvavo autoriai iš Belgijos, tuometinių Čekoslovakijos bei Jugoslavijos, JAV, Olandijos, Rumunijos, Šveicarijos ir Vengrijos; išleisti visų parodų katalogai.

1932 m., ką tik įregistravus Lietuvos fotomėgėjų sąjungą, vienas iš jos įkūrimo iniciatorių, fotografas, žurnalistas ir rašytojas Petras Babickas Kaune surengė pirmąją Lietuvoje personalinę fotografijos parodą, kuri išprovokavo ir vienus pirmųjų fotografijos teorijos bei kritikos straipsnius: Juozas Tumas-Vaižgantas publikavo rašinį pavadintą „Ar foto – menas?“, o „Lietuvos aidas“ išspausdino Halinos Kairiūkštytės- Jacinienės ir Antano Rūkštelės recenzijas.

Tarpukariu Kaune veikė ir dar viena fotografų organizacija – 1935 m. prie Lietuvos matininkų ir kultūrtechnikų sąjungos įkurta fotografų sekcija. Ji taip pat rengė parodas, leido jų katalogus, organizavo fotografijos konkursus, parengė ir pirmąją kilnojamąją fotografijos parodą, apkeliavusią ne vieną Lietuvos miestą.

Po Antrojo pasaulinio karo minėtos fotografų organizacijos iširo, o sovietų okupacija pertraukė nuoseklią Lietuvos fotografijos raidą: pokario metais oficialiai pripažįstama buvo tik to meto ideologiją atitinkanti, propagandinė, fotografija.

Vis dėlto, net ir šiais fotografijos meno sąstingio metais Kaune būta įdomių kūrybinių ieškojimų. Su fotografijos technologijomis toliau eksperimentavo Povilas Karpavičius, dar nuo tarpukario laikinojoje sostinėje plėtojęs kūrybinę, teorinę ir šviečiamąją veiklą fotografijos srityje. Be to, Lietuvos fotografijos meno plėtotę okupacija sustabdė sąlyginai neilgam laikotarpiui. Septintajame dešimtmetyje sulaukta naujo lietuvių fotografų kūrybinio proveržio, su kuriuo prasidėjo ir ilgalaikis Lietuvos fotografijos renesansas. Lietuvos meninės fotografijos atgimime svarbus vaidmuo teko ir Kauno fotomenininkams. Drauge su kolegomis iš Vilniaus jie XX a. septintajame dešimtmetyje suformavo svarbiausius tuomet atgimstančios Lietuvos fotografijos bruožus, bent keletą vėlesnių dešimtmečių vyravusių ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos fotografijoje.

(...)

XX a. septintajame dešimtmetyje išryškėjusių tendencijų tąsą bei plėtotę nesunku įžvelgti ir vėliau į Lietuvos fotografijos raidą įsiliejusių ir joje ryškų pėdsaką palikusių Kauno fotografų kūryboje. Vienas žinomiausių Lietuvos fotografijos mokyklos tradicijų tęsėjų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas – Romualdas Požerskis.

Jei tarpukariu ir sovietmečiu Kaunas buvo svarbus Lietuvos fotografijos meno židinys, tai po nepriklausomybės atgavimo jis tapo žinomu tarptautinėje fotografijos meno scenoje: mūsų fotografams ir fotografijos teoretikams atsivėrė naujos galimybės pristatyti savo kūrybą ir tobulėti Vakarų šalyse, kita vertus – Kaunas tapo dar atviresnis užsienio autoriams.

Kiekvienais metais Kaune vyksta tarptautinis fotografijos festivalis „Kaunas Photo“, kuris daugelį Kauno parodų erdvių užpildo žinomų bei perspektyvių Lietuvos ir užsienio fotografų kūryba. 

(...)

Nuaidėjus Kauno fotografijos festivalio šurmuliui meninės fotografijos gyvenimas Kaune nesustoja. Klasikinės meninės fotografijos parodos nuolat eksponuojamos „Fujifilm“ fotografijos galerijoje, o visus metus lankytojams atviroje „F galerijoje“ galima apžiūrėti šiuolaikinio fotografijos meno kūrinius. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ne tik fotografija, bet ir vaizduojamuoju menu besidomintiems miesto svečiams suteikia išskirtinę progą išvysti bene žymiausio Lietuvos menininko M. K. Čiurlionio fotografijas. Pasivaikščiojimas po fotografijos parodas turėtų būti dar malonesnis, žinant, kad visai netoliese, Kauno senamiestyje, savo studijas įsikūręs ne vienas Lietuvos fotografijos klasikas. Taigi gali būti, kad miesto svečiams besigrožint parodose eksponuojamais darbais, šalimais jau gimsta nauji kūriniai, netolimoje ateityje tapsiantys Lietuvos fotografijos istorijos dalimi.

*Daugiau apie tai skaitykite dr. Tomo Pabedinsko str. „Kaunas Lietuvos ir pasaulio fotografijos žemėlapiuose“ leidinyje „Kauno atradimai“, 2009 (Kaunas: VDU).