Magistrantūros studijos

Magistrantūros studijų trukmė – 1,5–2 metai. Magistrantūros studijos skiriamos į du etapus: pirmąjį, kurio metu studijuojami privalomieji bei pasirenkamieji dalykai, atliekami tyrimo bei projektavimo kursiniai darbai, ir antrąjį, kurio metu rengiamas magistro diplominis darbas (paskutinį semestrą). Studentams, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos krypties magistro laipsnis.

Pagal pirmosios pakopos (bakalauro) ir antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programų krypčių santykį skiriami du magistrantūros studijų programų tipai: gilinamoji magistrantūros studijų programa ir plečiamoji magistrantūros studijų programa.

Gilinamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta gilinti studento kompetencijai, įgytai per pirmosios pakopos (bakalauro) studijų programą, kai pastaroji yra tos pačios studijų krypties kaip ir magistrantūros studijų programa arba kitos krypties, nurodytos magistrantūros studijų programos apraše.

Plečiamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta studento kompetencijai išplėsti (palyginti su pradinėmis studijomis) studijų kryptimi, tikslingai derinant šias studijas su kompetencija, įgyta per bakalauro studijas ir/arba per praktinės veiklos patirtį. Plečiamosios magistrantūros studijų programos tikslingumas ir dermė su atitinkama pagrindinių studijų kryptimi ar programa turi būti specialiai pagrįsta (ypač tokių studijų poreikiu).

Į gilinamąsias programas stoja baigusieji tos pačios arba kitos studijų krypties bakalauro studijas, nurodytas magistrantūros studijų programos apraše. Baigę kitos krypties bakalauro studijų programą priimami su papildomąja programa, kurią nustato magistrantūros studijų programos komitetas. Į plečiamąsias programas priimami baigusieji giminingos krypties bakalauro studijas. Studijų krypties giminingumą nustato priėmimo komisija.