VDU Azijos studijų centre – Yusho kaligrafijos paroda

568

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) 2016 m. balandžio 15–29 d. kviečia apsilankyti Azijos studijų centre (ASC) eksponuojamą japoniškos Yusho kaligrafijos parodą, kurią pristato Japonijos ambasada Lietuvoje.

Parodos atidarymo dieną, nuo 15 val., vyks Yusho praktiniai užsiėmimai ir demonstracija, kuriuos ves meistras Kazumine Goda, tad maloniai kviečiame pasigrožėti ekspresyvia kaligrafija bei pasinerti į japoniškų hieroglifų pasaulį.

VDU Azijos studijų centre (Vaižganto g. 30) eksponuojami 6 autorių darbai: Hisae Kurachi, Mihoko Mita, Machiko Terashima, Masako Abe, Kazutake Abe, Kazumine Goda. Dvylikos darbų ekspoziciją bus galima apžiūrėti iki balandžio 29 dienos.

Japonijoje vaikai mokosi kaligrafijos nuo pat vaikystės. Japonai tiki, kad užsiėmimai kaligrafija padeda ne tik ugdyti meninį skonį, bet ir dvasinę koncentraciją, atrasti dvasinę pusiausvyrą. Galima suskaičiuoti daugybę japonų kaligrafijos stilių, kiekvienas jų skiriasi ne tik hieroglifų rašyba, bet ir nuotaika, atlikimo technika. Neseniai atsiradęs Yusho kaligrafijos stilius išsiskiria savo raiška ir ekspresija, formų laisvumu. Skirtingai negu tradicinėje kaligrafijoje, Yusho yra nesuvaržytas, laisvo stiliaus hieroglifų rašymo būdas, kuriuo kaligrafijos meistras siekia dar emociškiau atskleisti kiekvieno žodžio reikšmę. Nepaisant kalbos barjero, Yusho būdu pavaizduoti hieroglifai pasiekia žiūrovo širdį ir jausmus.

Yusho kaligrafijos pradininkas Kazutake Abe

Yusho kaligrafijos steigėjas Kazutake Abe gimė 1932 m. Hokkaido prefektūros Muroran miestelyje. 1981 m. Abe pradėjo savarankiškai mokytis kaligrafijos ir persikėlė į Tokiją, kur galėjo rimčiau užsiimti nauju pomėgiu. Nuo 1984 iki šiandien buvo surengta daugiau nei 30 jo personalinių bei grupinių parodų ne tik Japonijoje, bet ir užsienyje. Nuo 1990 m. paskirtas Yokohamos meno mokyklos pirmininku, o 2008 m. Abe įkūrė „Yusho no Kai“ organizaciją, kad Yusho kaligrafijos tradicija tęstųsi.

Kazumine Goda

Yusho menininkas Kazumine Goda gimė 1946 m. Kagavos prefektūroje. Dalyvavo architektūros dizaino projektuose įvairiuose pasaulio kraštuose nuo JAV iki Dubajaus. Keliaudamas ir kurdamas, K. Goda įsitikino, jog kalba, kultūra bei aplinka, kurioje užaugo žmogus, daro didelę įtaką jo formavimuisi, mąstysenai. Šios parodos darbais autorius stengiasi japoniškais hieroglifais perteikti Lietuvos gamtos koloritą ir kultūrinį paveldą, eklektiškai sujungdamas Japonijos ir Lietuvos kultūras. Visų jo ekspresyvių, gyvybingų kūrinių pagrindinis akcentas – kultūrinė įvairovė ir skirtingų kultūrų integracija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.