Vėžį sukeliančių medžiagų nukenksminimui – biologinis „internetas“

207

Lietuvoje vis dar yra medinių geležinkelio pabėgių, kurių sudėtyje yra vėžį sukeliančių medžiagų. Šią problemą prieš penkerius metus apsiėmė spręsti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, naudodami kenksmingas medžiagas skaidančius grybus. Šiemet jie kartu su italų tyrėjais, „Lietuvos geležinkeliais“ ir įmone „Biocentras“ ėmė taikyti platesnį sprendimą – savotišką biologinį „internetą“, kurį sudaro taršias medžiagas skaidantys augalai, grybai ir bakterijos.

Panaudoti geležinkelio pabėgiai Lietuvoje ir kitose šalyse anksčiau buvo mirkomi kreozote – šiandien ES uždraustoje medžiagoje, kuri savo sudėtyje turi vėžį sukeliančių cheminių junginių. Tai itin plačiai paplitusi problema: vien Lietuvoje pabėgių medienos atliekų per metus susidaro apie 2 tūkst. tonų, pasaulyje – apie 2,85 mln. tonų.

Vienas iš būdų atsikratyti tokių pabėgių – juos deginti. Tačiau dalis pabėgiuose esančių medžiagų yra lakios, todėl deginimas yra nepaprastai brangus, specialiose aukštatemperatūrinėse krosnyse, naudojant papildomą kurą. Negana to, pelenus reikia laidoti, panašiai kaip radioaktyvias atliekas, pavyzdžiui, įkapsuliuojant į granitinį gruntą.

VDU mokslininkai ėmėsi ieškoti alternatyvų tokiems brangiems sprendimams – ir pritaikė procesą, vadinamą bioremediacija: jo metu kenksmingos medžiagos yra nukenksminamos arba pašalinamos pasitelkiant gyvus organizmus, pavyzdžiui, augalus. Mokslininkai atrado, kad medieną nukenksmina pelėsiniai baltojo puvinio grybai, tokie kaip gluosninė kreivabudė, kurie natūraliai išauga ant aikštelėse saugomų panaudotų medinių pabėgių.

Tačiau vien grybų pagalbos nepakanka – pirmiausia todėl, kad jiems optimali 27 laipsnių temperatūra Lietuvoje nėra užtikrinama: reikia taikytis prie drėgmės ir temperatūros kaitos, pasakoja projekto vadovas, VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas, akademikas Audrius Sigitas Maruška.

„Nukenksminti gali ne tik grybai – yra panašius fermentus išskiriančių bakterijų, tam taip pat galima panaudoti augalus. Bendradarbiaujame su įmone „Biocentras“, kuri naudoja bakterijas naftos produktų suskaidymui, ir italų mokslininkais iš Centrinės tyrimų tarybos, kurie pasitelkia greitai augančius augalus – topolius, karklus – sunkiųjų metalų nukenksminimui“, – paaiškina profesorius.

Mokslininko teigimu, projekte bendromis jėgomis dirba skirtingų sričių ekspertai – VDU Botanikos sodo fitopatologai ir mikologai, tyrinėjantys atitinkamai augalų ligas ir grybus, ir chemikai bei mikrobiologai, tiriantys augalų šaknų bakterijas ir dirvoje esančių teršalų sudėtį. Padedant Italijos tyrėjams numatoma ištirti žemę (substratą) po atlikto nukenksminimo – ar ji ne toksiška, nežudo ląstelių, nekeičia genų.

„Augalai, grybai ir bakterijos – jie visi susiję, kaip internetas. Pavyzdžiui, jei išaugo beržas, jis išsikovoja erdvę, skleidžia tam tikrus junginius, kurie užtikrina, kad toje vietoje pušis neaugs. Ir atvirkščiai – jei prie seno ąžuolo pasodinsite eglę, ąžuolas po kurio laiko nudžius. Žinant šiuos ryšius, galima tai išnaudoti vykdant tyrimus“, – teigia prof. A. S. Maruška.

Šitaip mokslininkai siekia pagelbėti „Lietuvos geležinkeliams“ – šalia geležinkelių nuolat užauga kliudantys augalų brūzgynai, krūmai, karklai, todėl dabar tose vietose bus sodinami kiti, jų augimą slopinantys augalai. Pasak prof. A. Maruškos, šis reiškinys vadinamas alelopatija – augalų išskiriamų cheminių junginių poveikis kitiems augalams.

Mediniuose pabėgiuose, kurie buvo mirkomi kreozoto alyvoje, yra benzoalfapireno – kancerogeno, kuris yra šimtą kartų kenksmingesnis už kitus vėžį sukeliančius junginius, tokius kaip naftalenas arba antracenas. Mokslininkų teigimu, itin aktualu pasirūpinti benzoalfapireno nukenksminimu buvusiose merkyklose – ten, kur anksčiau buvo mirkomi pabėgiai.

„Į gruntą įsisunkia daugybė tų junginių ir jie per gruntinius vandenis pasklinda, patenka į maisto grandinę – į aplinką, per upes. Technologijos, kurias taikome savo projekte, galėtų būti pritaikytos benzoalfapireno suskaidymui ir ten – grunto remediacijai“, – tikina mokslininkas.

VDU sumanios specializacijos projektas „Panaudotų medinių pabėgių nukenksminimo biologiniais metodais technologijos kūrimas Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0074“ yra finansuojamas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis Projekto vadovas – VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro vadovas prof. A. S. Maruška.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.