VDU sutiko tris knygas apie jotvingius

1925

Kovo 18 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete vyko poeto, prozininko, Jotvingių kryžiaus riterių ordino Garbės riterio Roberto Keturakio poemos „Jotvingiai“ ir istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) I ir II tomų sutiktuvės.

Indrė Sekevičienė, i.sekeviciene@vkt.vdu.lt

Vytauto Didžiojo universiteto ir Pasaulio lietuvių centro (PLC) organizuojamame renginyje dalyvavo ir mintimis apie leidinių atsiradimo istoriją bei svarbą dalijosi poemos „Jotvingiai“ autorius poetas Robertas Keturakis, metraščio „Terra Jatwezenorum“ redkolegijos bei renginį organizuojančių institucijų atstovai, ištraukas iš R. Keturakio poemos skaitė aktorius Petras Venslovas.

Poemoje – slaptingi ir slegiantys egzistenciniai klausimai

Daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius pradėtą rašyti poemą „Jotvingiai“ knygos autorius Robertas Keturakis pristatė poetiškai: „Gūdu, kai tyli istorija, muziejų ginklai, šarvai, tyli tėvai, tyli mano atmintis ir širdis. Kartais be galo slaptingų jėgų stumtelėtas imi kalbėti – ardyti šią tylą. Ateina laikas, kai tylėti yra nusikaltimas“. Apie jotvingius ir jų išgyvenimus kalbantis ir savo pasakojimą paverčiantis tikrovišku liudijimu, atskleidžiančiu slaptingus ir skaudžiai slegiančius – būti, nebūti, išlikti – egzistencinius klausimus, R. Keturakis savo poemos skaitytoją skatina stabtelti ir paklausti savęs, ar ši jotvingių auka buvo prasminga ir kokia mūsų pašauktis.

Anot „Jotvingių“ autoriaus, pristatomos poemos kūrimui didelę reikšmę turėjo Punske leidžiamo istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ tomai, kuriuose autorius atrado jam būtinus ir ilgai ieškotus žinių klodus. „Taip tęsėsi poemos slinktis – rašymas nepasakojant kitiems, netikrinant, nevertinant. „Puslapis glaudėsi prie puslapio. Jaukus buvo tas glaudimasis – kaip kasdienybės, kuri priklauso vien sau – ne likimui, ne istorijai, ne atminčiai. Ir nesvarbus buvo atvirumas įžvelgti kažkokį tos slinkties reikšmingumą“, – teigė R. Keturakis. Pristatytoje poemoje per skaudų žvelgimą į jotvingių tragišką likimą paliečiama slaptinga ir sakrali Lietuvos lemtis – patvirtinanti, kas yra laisvė, dieviškumo gelmė ir žmogiškumas, kiekvienas pasirinktas žodis byloja apie išgyventą skausmą ir piešia narsią jotvingių dvasią.  „Jei išvysite manyje jotvingių bruožų – neklysite. Esu iš tų, kurie neparklupdomi jėga“, – teigė Robertas Keturakis.

Metraštį skiria dingusiems amžių verpetuose
 
Simboliška, kad kitas Vytauto Didžiojo universitete sutiktas leidinys – Punsko „Aušros“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus Sigito Birgelio sudarytas metraštis „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“). Kaip rašoma jo pratarmėje, metraštis skiriamas dingusiems amžių verpetuose seniesiems šio krašto gyventojams ir iki šiol puoselėjantiems jotvingių atminimą. „Terra Jatwezenorum“ pasakoja apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį, daug dėmesio leidinyje skiriama nepalankiai po Liublino unijos besiklostančiai jotvingių krašto istorijai.

„Esu lietuvis, bet kartu ir jotvingis. Viskas, kas yra susiję su jotvingiais, man yra nepaprastai miela ir artima. Mintis išleisti metraštį kilo prieš trejus metus: pirmajam tomui sulaukus labai didelio susidomėjimo, praėjusiais metais pasirodė antrasis tomas, o dabar jau rengiamės ir trečiojo leidimui“, – pasakojo metraščio „Terra Jatwezenorum“ sudarytojas S. Birgelis. Kaip teigė renginyje dalyvavęs Punsko „Aušros“ leidyklos vyriausiasis redaktoriaus pavaduotojas Juozas Sigitas Paransevičius, metraščio „Terra Jatwezenorum“ autorius galima suskirstyti į keturias grupes: senųjų tekstų autorius, lenkų istorikus ir tyrinėtojus, Punsko krašto lietuvius (daugiausia Punsko licėjaus absolventai) ir autoriai iš Lietuvos. „Sudarant leidinius domino viskas, kas toje žemėje vyko, ir kas ten vyksta dabar. Įdomu iš įvairių pusių pažvelgti ir talpinti skirtingų mokslo sričių tyrėjų darbus“, – kalbėjo J. S. Paransevičius.

Augančiame leidinyje – stebinančios ir netikėtos įžvalgos

Anot Sigito Birlgelio, metraščiai „Terra Jatwezenorum“ yra svarbūs, nes šiais laikas istorija domisi ir ją išmano nedaug kas. „J. Basanavičius labai taikliai yra pavadinęs nežinantį istorijos besiblaškančiu vaiku. Iš tiesų, ji primena mums praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, nemokėtume orientuotis praeities ir dabarties įvykių labirintuose. Istorija yra palaimintas žinojimas, kuris mums teikia žmogiškąjį orumą, savigarbą, pasitikėjimą savimi“, – sakė metraščio „Terra Jatwezenorum“ sudarytojas S. Birgelis.

VDU istoriko, doktoranto Vyto Jankausko teigimu, malonu kalbėti apie tęstinį, prasmingą teminį leidinį. „Kaip akademinės bendruomenės atstovas, negaliu nepasidžiaugti matydamas šio leidinio augimą, kaitą, jo tapsmą profesionalesniu. Smagu, kad istorijos mylėtojai kuria turintį išliekamąją vertę kūrinį, kuriame galima rasti naujų, stebinančių ir netikėtų įžvalgų, nuomonių įvairovę“, – leidinio sutiktuvėse sakė V. Jankauskas.

Leidinių pristatyme dalyvavo ir Jotvingių kryžiaus riterių ordino veiklą pristatė didysis ordino magistras dr. Artūras Rukas Daujotis – supažindino su 1487 metais įkurto ir 2003 metais atkurto ordino statutu, regalijomis, nūdiena. Aktyvaus Jotvingių kryžiaus riterių ordino dalyvio, Pasaulio Lietuvių centro generalinio direktoriaus Valdo Kubiliaus teigimu, šis vienintelis lietuviškas riterių ordinas siekia puoselėti prisiminimus apie jotvingių kraštą – organizuoja konferencijas, paminėjimus, leidžia knygas. „Džiugu, kad šiandien sutikome net tris leidinius, kurie įvairiapusiai pasakoja apie jotvingius, jų žemę, papročius“, – teigė V. Kubilius.       

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.