VDU mokslininkams – aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų dotacija

353

Keturios VDU mokslininkų grupės pateko tarp laimėjusiųjų konkursą aukšto lygio mokslinių tyrimų finansavimui. Tarptautiniai ekspertai, įvertinę projektus pagal jų naudą ir kokybę, finansuotinais pripažino VDU mokslininkų projektus, susijusius su demografiniais procesais, robotika, vėžio gydymu ir nuotoliniu mokymusi.

Tarptautiniai ekspertai įvertino aukšto lygio mokslinių tyrimų projektų paraiškas, teiktas konkursui pagal 2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“. Pagal naudos ir kokybės vertinimą finansuotinomis pripažintos keturių VDU mokslininkų grupių – Socialinių mokslų fakulteto, Teisės fakulteto, Gamtos mokslų fakulteto ir Inovatyvių studijų instituto – paraiškos, įgyvendinamos ketverių metų laikotarpyje. Bendra finansuotinų projektų vertė – 2.279.697,95 Eur.

Pagrindinius vertinamų projektų paraiškų atrankos kriterijus – projekto kokybę, tyrimo perspektyvumą bei pareiškėjo mokslinę kvalifikaciją – taip pat atitiko dviejų Socialinių mokslų fakulteto mokslininkų grupių teiktos paraiškos (mokslinių tyrimų vadovai prof. Algis Krupavičius ir prof. Milda Ališauskienė) bei Humanitarinių mokslų fakulteto mokslininkų grupės teikta paraiška (mokslinio tyrimo vadovė prof. Ineta Dabašinskienė). Tačiau minėtoms paraiškoms, kurių bendra vertė sudarė 1.749.052,92 Eur, pasak Lietuvos mokslo tarybos, „finansavimas neskiriamas, kadangi joms finansuoti nepakanka kvietimui teikti paraiškas skirtos lėšų sumos“.

Finansuojami VDU projektai

  1. 3.3-LMT-K-712-01-0020, „Šeimos, nelygybės ir demografiniai procesai“, mokslinio tyrimo vadovė prof. Aušra Maslauskaitė, bendra projekto vertė – 564.064,48 Eur.

Projektu siekiama nustatyti šeimos pokyčių ir socialinių-ekonominių nelygybių struktūrų, susiformavusių specifinio agresyvaus neoliberalaus kapitalizmo kontekste Lietuvoje, abipusę sąveiką, remiantis inovatyviais informaciniais šaltiniais ir multimetodologiniu požiūriu. Gautų Lietuvos atvejo rezultatų pagrindu ketinama prisidėti prie tarptautinės akademinės diskusijos apie šeimos kaitą, funkcijas šiuolaikiniame augančių nelygybių kapitalizme ir identifikuoti nacionaliniu lygmeniu aktualias gerovės politikos intervencijas.

Projekto empirinio dėmesio centre – 1970-1985 m. gimimo kohorta (žmonių grupė), kurios aktyvusis šeimos kūrimo ir reproduktyvus periodai sutapo su kapitalistinės visuomenės formavimusi ir kurios šeiminio gyvenimo kaitos procesai iki šiol yra labai fragmentiškai pažinti. Projekto veiklos apima: sociologinių ir demografinių duomenų bazių (kiekybinės ir kokybinės) kūrimą ir jungimą su tarptautinėmis; nelygybių struktūrų įtakos šeimos gyvenimo kelio trajektorijoms tyrimą; šeimos vaidmens identifikavimą socialinių ir ekonominių nelygybių kūrime, palaikyme ir perdavime. Projekto veiklų rezultatai: sukurtos empirinės duomenų bazės, 15 mokslo straipsnių užsienio ir Lietuvos tarptautiniuose leidiniuose, 18 pranešimų tarptautinėse, regioninėse ir nacionalinėse konferencijose, 2 informaciniai leidiniai, tyrimo rezultatais grįstos rekomendacijos gerovės politikos plėtrai, 1 regioninis mokslo renginys. Projekto veiklų įgyvendinimui suburta tarptautinė aukštos kvalifikacijos tyrėjų grupė.

  1. 3.3-LMT-K-712-01-0173, „Ateities teisės, etikos ir intelektualių technologijų integralumo studija“, mokslinio tyrimo vadovas prof. John Stewart Gordon, bendra projekto vertė –597.391,87 Eur.

Projektu sprendžiama problema kaip reguliuoti intelektualiųjų informacinių ir robotikos technologijų plėtrą, kad nepažeidžiant fundamentaliųjų visuomenės vertybių būtų didinama visuomenės gerovė. Projekto tikslas yra sukurti teisės srities, studentų, tyrėjų bei mokslininkų tinklą ir tobulinti jų mokslinę kvalifikaciją, o taip pat skatinti tarptautinius mokslinių idėjų mainus, vykdant tarpdisciplininius intelektualiųjų informacinių ir robotikos technologijų etikos ir teisės tyrimus, bei jų pagrindu kuriant ateities technologijų teisinio reguliavimo gaires ir modelius, kurie skatintų technologijų plėtrą, nepažeidžiant fundamentaliųjų visuomenės vertybių ir didintų visuomenės gerovę. Projektu siekiama atskleisti intelektualiųjų informacinių technologijų ir robotikos etikos ir teisės transformacijų teorines nuostatas ir problematiką bei parengti šios problematikos tyrimų metodologiją; pagrįsti intelektualiųjų informacinių technologijų ir robotikos teisinio reguliavimo gaires, kurios nepažeidžiant fundamentaliųjų visuomenės vertybių didintų visuomenės gerovę; parengti intelektualiųjų informacinių technologijų ir robotikos etikos ir teisės studijų modulius bei kvalifikacijos tobulinimo gaires, bei skatinti tarptautinius mokslinių idėjų, tyrėjų ir studentų mainus sudarant specializuotą intelektualiųjų technologijų etikos ir teisės studentų ir tyrėjų tinklą. Uždaviniams pasiekti projekte bus atliekamos šios veiklos ir siekiama šių rezultatų: (i) mokslinės literatūros analizė bei konkrečių intelektualiųjų technologijų, etikos ir esamo teisinio reguliavimo aspektų nepakankamumo identifikavimas, parengiama tyrimo metodologija; (ii) parengiamos intelektualiųjų technologijų teisinio reguliavimo gairės; (iii) parengiamos intelektualiųjų technologijų teisės bei etikos studijų pavyzdiniai moduliai; (iv) atliekama projekto srities tyrimus atliekančių mokslininkų paieška ir formuojama duomenų bazė; bei (v) parengiamos teisininkų kvalifikacijos tobulinimo gairės.

  1. 3.3-LMT-K-712-01-0188, „Bioaktyvių medžiagų pernaša į ląsteles ir audinius taikant elektroporaciją ir sonoporaciją tikslinei ir sisteminei navikų terapijai“, mokslinio tyrimo vadovas prof. Saulius Šatkauskas, bendra projekto vertė – 599.016,77 Eur.

Piktybiniai navikai išlieka viena iš opiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Šių pacientų gydymui naudojami priešvėžiniai preparatai dažnai sukelia sisteminius šalutinius efektus. Todėl kartu su naujų priešvėžinių preparatų kūrimu, intensyviai kuriamos ir vystomos įvairios tikslinės ir kontroliuojamos vaistų pernašos sistemos. Šiuo metu aiškiai yra parodyta, kad bioaktyvių junginių pernaša į ląsteles ir audinius gali būti pasiekta pralaidinant ląstelių membranas fiziniais metodais, susijusiais su elektrinių laukų ar ultragarsinių laukų taikymu, kas atitinkamai gali sukelti ląstelių elektroporaciją ar sonoporaciją. Šių metodų vystymo perspektyvumą akivaizdžiai reprezentuoja priešvėžinė elektrochemoterapija (ECT), kuri šiuo metu taikoma daugelyje Europos šalių, gydant pacientus sergančius paviršiniais navikais. Nors ECT sukelia pilną atsaką 85% atveju, kol kas ji apsiriboja tik lokalių navikų gydymu. Tam, kad po lokalaus naviko poveikio navikui taikant būtų galima pasiekti priešvėžinio poveikio metastazėms, būtina skatinti priešvėžinį imunitetą ir sukelti sisteminį terapinį efektą metastazių gydymui. Šie efektas gali būti pasiektas elektroporacijos ir sonoporacijos metodais navikinėse ląstelėse reguliuojant kalcio koncentraciją, medžiagų, skatinančių imunogeninę ląstelių žūtį ištekėjimą bei ECT derinant su derinant ECT su genų terapija, transfekuojant navikinį audinį genai koduojančiais imuninį atsaką reguliuojančiais citokinais. Projekto metu derinant navikinio audinio transfekciją citokinus koduojančiais genais ir negrįžtamą poraciją, kalcio jonų ir/ar priešvėžinių preparatų elektropernašą bei sonopernašą bus siekiama nustatyti sąlygas didinančias tikslinės ir sisteminės navikų terapijos efektyvumą metastazių slopinimui. Siekiant padidinti tikslinę vaistų pernašą į gilesnės lokalizacijos navikus kartu bus vystomas sonoporacijos metodas, taikant nanološus, galinčiais ne tik pernešti vaistus, bet ir gerai pasiskirstyti ultragarsu veikiamame audinyje.

  1. 3.3-LMT-K-712-01-0189, „Atviras nuotolinis mokymasis įtinklintai skaitmeninei visuomenei“, mokslinio tyrimo vadovė Airina Volungevičienė, bendra projekto vertė –519.224,83 Eur.

Projekto idėja grindžiama tuo, kad didėja atotrūkis tarp visuomenės, kuri yra skaitmeninė, ir tradicinio aukštojo mokslo mokymosi turinio. EK Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI, 2017) duomenimis, 79%europiečių prisijungia prie interneto reguliariai, skaito naujienas internete (70%), naudoja socialinius tinklus (63%). Didėjant besimokančiųjų užimtumui, ankstyvam įsitraukimui į darbo rinką, didėjant emigracijai, besimokantieji ieško atviresnių ir lankstesnių mokymosi galimybių, skaitmeninio ,,čia ir dabar” pasiekiamo mokymosi turinio bei lankstesnio mokymosi pasiekimų pripažinimo. Universitetai Europoje ir visame pasaulyje aktyviai siūlo atvirą ir nuotolinį mokymą (ANM), padedantį siekti darnaus vystymosi tikslų, o lanksčios mokymosi galimybės leidžia užtikrinti lankstumo ir prieinamumo laipsnį, kuris bus reikalingas nacionalinei ekonominei sėkmei ir individualiam piliečių tobulėjimui. Šiuo tyrimu sujungiamos atviro mokymosi, atviro nuotolinio mokymosi turinio ir aplinkos dimensijos, studentų elgesio analizė ir atviro nuotolinio mokymosi pasiekimų pripažinimas integruojant mokymosi duomenų analizės metodą kaip metakognityvinį įrankį ir taikant atviro nuotolinio mokymosi pasiekimų vertinimą ir pripažinimą. Projekto tikslas – plėtoti universitetų dėstytojų kompetencijas kurti atviro nuotolinio mokymosi galimybes, atliepiant įtinklintos skaitmeninės visuomenės poreikius ir plečiant universiteto veiklas. Projekto uždavinys – pritaikant mokymosi duomenų analizės metodą kaip metakognityvinį įrankį, įgalinti dėstytojus sukurti visuomenės poreikius atliepiantį atvirojo ir nuotolinio mokymosi turinį ir aplinką bei įvertinti ir pripažinti besimokančiojo atvirojo nuotolinio mokymosi pasiekimus. Šis projektas yra unikalus, nes jame susilieja keli skirtingi ir nepriklausomi tyrimo objektai, įgalinantis tyrėjus sukurti atvirojo nuotolinio mokymosi galimybes atliepiant skaitmeninės ir įtinklintos visuomenės poreikius.

Daugiau informacijos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.