VDU – Maroko poezijos literatūrinės popietės

291

Vienas iš Frankofonijos mėnesio Kaune akcentų – dvi Frankofonijos šalių literatūrinės popietės, vyksiančios Vytauto Didžiojo universitete. Frankofoniškosios literatūros naujienas pristatys Afrikos šalių literatūros tyrėjai. Kovo 15 d., ketvirtadienį, 17 val. VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-102)  Bazelio universiteto (Šveicarija) afrikanistikos dėstytojas Mohomodou Houssouba paskaitoje „Paskutinės naujienos apie frankofoniškąją Afrikos poeziją“ supažindins su iki šiol mažai žinoma prancūziška Afrikos poezija. O kovo 19 dieną, pirmadienį, 17 val. toje pačioje vietoje apie tradicinę ir moderniąją Maroko literatūrą papasakos Vakarų Bretanės universiteto mokslininkas Mohamed Saki.

„Didelis dėmesys Afrikos literatūrai visai nekelia nuostabos – juk frankofoniškoji Afrikos dalis yra beveik tris kartus didesnė pagal plotą nei visa Europos Sąjunga. Kaip teigia frankofonijos tyrėjas Ilyes Zouari, galima nuvažiuoti 6 tūkst. kilometrų nuo Alžyro iki Kongo Demokratinės Respublikos pietryčių ir 4 tūkst. kilometrų nuo Dakaro iki Čado visą laiką kalbant prancūziškai“, –  pastebi VDU Frankofonijos centro vadovė, prof. Aurelija Leonavičienė.

Interviu projektui „Kaunas pilnas kultūros“ metu M. Saki dalijasi mintimis apie Maroko poetą Abdelatif Laâbi, pažintį su jo darbais ir kitus kūrėjus. Vakarų Bretanės universiteto mokslininkas pristato, kodėl kovo 19 d., paskaitos Kaune tema „Abdelatif Laâbi, arba poezija kaip šviesos tvirtovė ir prieglobstis nuo barbariškumo tamsos“ aktuali Lietuvai: „Manau, rezistencijos tema su Lietuvos publika galima kalbėti tiesiogiai. Tai pasipriešinimas jėgoms, kurios bando tave sugniuždyti ir ištrinti tavo egzistencijos pėdsakus. Jėgoms, apakintoms arogancijoms ir neįvertinančioms stiprybės, kylančios žmonėse, kurie nebijo ginti savo identiteto, paveldo, dvasinio vientisumo ir teisės būti laisviems. Iš to, kiek žinau apie lietuvių istorinę patirtį, kultūrinė rezistencija, kalbos išsaugojimas ir identiteto fortifikacija yra artimos tam, apie ką rašo A. Laâbi: privalome priešintis bet kokiai nusavinimo formai, nes rezistencija visuomet grindžia kelią į visišką orumą“.

Prise avec Lumia Selfie

Visą pilną interviu skaitykite čia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.