VDU lankėsi Kanados ambasados Lietuvai atstovai

821

Spalio 7 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) lankėsi Kanados ambasadorius Lietuvai Alain Hausser ir Kanados ambasados biuro Lietuvoje programų vadovė Eglė Jurkevičienė.

Vizito metu Kanados ambasados Lietuvai atstovai dalyvavo susitikime su VDU rektoriumi Juozu Augučiu, VDU Tarptautinių ryšių prorektore Ineta Dabašinskiene, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekane Rūta Eidukevičiene ir kitais Humanitarinių mokslų bei Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų atstovais. Susitikime buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės su VDU ir Nacionalinio frankofonijos centro veikla.

Siekiant atkreipti dėmesį į išaugusį prancūzakalbių, frankofonijos šalių kontekstus išmanančių specialistų poreikį, Vytauto Didžiojo universitete jau šį rudenį  pradės veikti vienintelis Lietuvoje Frankofonijos centras – akademinė institucija, įsteigta bendradarbiaujant su Prancūzijos ambasada ir Prancūzų institutu, kuri skatins prancūzų kalbos ir kultūros sklaidą mūsų šalyje bei glaudesnį bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos.

„Bendradarbiaujant su Prancūzijos universitetais, rengsime bendrus mokslinius projektus, jungtines studijų programas, kviesimės prancūzakalbius profesorius, ekspertus, praktikus, ilgai dirbusius UNESCO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Atnaujiname ir jau vykdomas VDU studijas, kad programose būtų dėstoma ne tik apie senosios demokratijos šalis – Prancūziją, Belgiją ar Liuksemburgą, bet ir apie Lietuvai mažiau žinomas frankofoniškas valstybes, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikos regioną, kur daugybė žmonių kalba prancūziškai. Jų problemos yra globalios, jos vis svarbesnės visai Europai, o afrikanistikos ekspertų Lietuvoje labai trūksta“, – paaiškino viena iš centro steigėjų, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

Moksliniai tyrimai rodo, jog dėl demografinių priežasčių ateityje prancūzų kalbos reikšmė išaugs dar labiau. Anglosaksiškų šalių gyventojai sensta, jų skaičius traukiasi, tuo tarpu prancūziškai kalbančiuose regionuose tendencijos yra priešingos. Šiuo metu frankofoniškose šalyse gyvena apie 279 mln. žmonių, o pagal dabartines demografines tendencijas prognozuojama, jog iki 2050 m. jų skaičius išaugs iki 700 milijonų. Anksčiau buvusi labiau elito, kilmingųjų kalba, šiandien prancūzų kalba yra paplitusi žymiai plačiau, išaugęs ją mokančių ekspertų ir vertėjų poreikis – ypač ES institucijose ir tarptautinėse organizacijose.

Šiuolaikiniam vertėjui labai svarbu ne tik mokėti kalbą, bet ir turėti gilesnį supratimą apie tos šalies kultūrą, politiką, ekonomiką: žinias, be kurių negalima apsieiti profesionalaus vertėjo darbe. Todėl rengiant vertėjus atnaujintose filologijos studijų programose taip pat akcentuojamos platesnės žinios, neapsiribojant vien kalbos mokymu. Frankofonijos šalių kalbos ir kultūros bakalauro studijose, kurias vykdo VDU, daug dėmesio skiriama šių valstybių ekonomikai, politikai, diplomatijai, verslui, istorijai. Dalykus čia dėsto gimtakalbiai prancūzai, taip pat ekspertai, turintys praktinės diplomatinio darbo patirties, ilgai dirbę UNESCO ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Doc. R. Eidukevičienė pasidžiaugė, jog šiandien Lietuvoje prancūzų kultūra darosi vis populiaresnė. „Ilgą laiką pas mus ji buvo mažai pažįstama, bet pastaraisiais metais pasidarė labai populiari – madingi Provanso stiliaus interjerai, kepyklėlės, gourmet vakarai. Tačiau iš tikrųjų pajusti prancūzišką dvasią ir kultūrą gali tik tada, kai moki kalbą. Visa kita – paviršinis blizgesys. Jei norite suprasti prancūzų šansonus, teatrą, kiną, maistą, madą, užmegzti glaudesnį ryšį su Prancūzija – reikia mokėti jos kalbą“, – paaiškino VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.