VDU steigiamas Nacionalinis frankofonijos centras

2009

Atsižvelgęs į dabartinį Lietuvos statusą Tarptautinėje frankofonijos organizacijoje, didėjantį šios organizacijos ir apskritai frankofonijos šalių vaidmenį pasaulyje, puoselėdamas frankofoniškąsias Lietuvos, ypač prieškarinio Kauno tradicijas, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), kartu su Prancūzijos ambasada, įsteigė Nacionalinį frankofonijos centrą (NFC).

Birželio 3 dieną, VDU rektorius prof. Juozas Augutis ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Philippe Jeantaud pasirašė Ketinimų protokolą dėl įsipareigojimų ir numatomų veiklų Nacionaliniame frankofonijos centre, kuris VDU bus atidarytas jau 2016 m. rugsėjį.

„Ši organizacija padės skatinti studentų ir visuomenės prancūzų kalbos mokymąsi ir frankofonijos šalių kultūros sklaidą Lietuvoje bei glaudžiau plėtoti Lietuvos ir Prancūzijos politinį, ekonominį, kultūrinį ir akademinį bendradarbiavimą“, – veiklos sritis pristato VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Įvertinus VDU senas prancūzų kalbos ir kultūros sklaidos tradicijas, kelis dešimtmečius rengiamus prancūzų filologus, akademinį potencialą ir patirtį puoselėjant daugiakultūriškumą ir daugiakalbystę, vykdant politikos mokslų ir diplomatijos studijas, centro steigimo iniciatyvą remia ne tik Prancūzijos ambasada šalyje, bet ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

Bendradarbiavimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu

Pasirašius Ketinimų protokolą, VDU ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje įsipareigoja skatinti plėtoti Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą, atsižvelgiant į tai, kad prancūzų kalba yra viena iš dviejų Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) ir jos specializuotų institucijų, kitų tarptautinių organizacijų (NATO, OECD) bei viena iš Europos Sąjungos Komisijos procedūrinių kalbų.

VDU Nacionalinio frankofonijos centro planuose kartu su Prancūzijos ambasada ir institutu Lietuvoje bus gerinamas Lietuvos ir Prancūzijos mokslo, akademinių institucijų bendradarbiavimas, vykdant mokslinių tyrimų projektus, mokslinius mainus ir organizuojant inovatyvias humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų studijas.

„Ambasada kartu su universitetu sieks nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimas ne tik tarp švietimo įstaigų, bet ir visuomeninių organizacijų, skatinant prancūzų kalbą ir kultūrą Lietuvoje bei kaimyninėse valstybėse“, – Prancūzijos Ambasados Lietuvoje ambasadorius J. E. Philippe Jeantaud.

Nacionalinis frankofonijos centras VDU Lietuvoje organizuos įvairius debatus socialinėmis, kultūrinėmis, ekonominėmis ir politinėmis temomis, gvildenant svarbius frankofoniškų šalių klausimus.

VDU – unikalios frankofonijos studijos

Siekiant skatinti prancūzų kalbos ir kultūros sklaidą šalyje, Prancūzijos ambasada Ketinimų protokolu įsipareigoja Lietuvoje prisidėti prie prancūzų kalbos mokymo VDU, kur nuo 1996 m. yra vykdoma vienintelė Kaune Prancūzų filologijos bakalauro studijų programa. „Joje dirba prancūzų kalbos, literatūros ir vertimo tyrėjai, skleidžiantys frankofonijos idėją Lietuvoje ir užsienyje“, – pristato VDU Germanistikos ir romanistikos katedros profesorė dr. Aurelija Leonavičienė.

Pasak profesorės, išplėtus studijų programos frankofoniškąjį turinį Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos ir Kanados dėmenimis, pateikus modernesnį ir platesnį požiūrį į prancūzų kalbą ir frankofoniškąją kultūrą, nuo 2016 metų rudens studentai bus priimami į VDU bakalauro studijų programą „Frankofonijos šalių kalba ir kultūra“.

„Tai vienintelė Lietuvoje bakalauro studijų programa, kurioje studentai studijuos ne tik Prancūzijos prancūzų kalbą, bet gilinsis į tai, kuo skiriasi frankofonijos šalių prancūzų kalba, kultūra ir kaip pasiekti sėkmingą lietuvių ir frankofonų tarpkultūrinį dialogą“, – mintimis dalinasi programos vadovė dr. A. Leonavičienė.

Dar vienas išskirtinis VDU bruožas – visi norintys mokytis prancūzų kalbos, nepriklausomai nuo studijų programos, gali studijuoti šią kalbą, kaip pasirenkamą dalyką. Iš viso VDU Užsienio kalbų institute siūloma apie 30 nemokamų ir mokamų kalbų.

Prancūzų kalbos ir kultūros paplitimas

Frankofonija yra svarbi kultūrinė pasaulio dalis, vienijanti daugiau kaip 274 milijonus prancūzų kalba kalbančių žmonių iš įvairių pasaulio šalių: Belgijos, Liuksemburgo, Šveicarijos, Kanados, Šiaurės Afrikos regiono.

Kevin Bernardin, prancūzas, dėstantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentams aiškina, jog jo gimtoji  kalba nepretenduoja savo universalumu pralenkti anglų kalbos, tačiau išlieka svarbi pasaulyje – frankofonijai, arba prancūziškai kalbančioms šalims, priskiriamos net 77 valstybės. Tai ne tik ketvirta pagal populiarumą kalba Europos Sąjungoje, bet ir vis plačiau vartojama kalba Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Kanadoje. Prognozuojama, jog iki 2050 metų prancūzų kalbos vartotojų kiekis išaugs pustrečio karto – nuo 274 milijonų šiandien iki 700 milijonų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.