VDU buvo nagrinėjamos Europos tapatybės ir saugumas

1938

Vytauto Didžiojo universitete (VDU)  birželio 30 – liepos 2 dienomis vyko tarptautinė konferencija „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“, kurios metu VDU, Kaune lankėsi net 240 mokslininkų iš 46 pasaulio šalių, kurie per tris konferencijos dienas pristatė apie 200 pranešimų. Konferencija buvo organizuojama kartu su Tautybių studijų asociacija (angl. Association for the Study of Nationalities) (ASN). 

„ASN organizacija tyrinėja tautas, tautybės, tautiškumo klausimus ir problemas, todėl VDU yra garbė bei atsakomybė rengti tokio aukšto lygio profesionalių tyrėjų diskusijas Lietuvoje ir Europoje – išskirtinė konferencija atkeliavo tiesiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Niujorko, Kolumbijos universiteto“, – konferencijos svarbą aptaria konferencijos pirmininkė, VDU Tarptautinių ryšių prorektorė profesorė Ineta Dabašinskienė.

Ineta Dabašinkienė

Nagrinėjamos temos ir regionai

VDU vykusioje konferencijoje „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“  buvo aptariamos įvairios temos, susijusios su politine ir ekonomine situacija visuose Europos regionuose. Didelis dėmesys konferencijos metu buvo skiriamas ne tik nuolatiniams valstybių kariniams ar etniniams konfliktams, bet ir naujai kylančioms grėsmėms ir nesaugumo iššūkiams.

„Pagrindinės konferencijos temos: socialinės ir ekonominės transformacijos, naujai atsirandančios grėsmės, etniniai konfliktai, energetinis saugumas, identiteto konstravimas, migracija, pokyčiai visuomenėje, posovietinė erdvė, Rusijos užsienio politika, mažumų integracija, tautinis identitetas, krizė Ukrainoje, nacionalizmas, etninių mažumų teisės ir apsauga bei daugelis kitų“, – pristato VDU Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Tarptautinių programų vadovė ir konferencijos koordinatorė Aurelija Čėglytė.

Plenarinės sesijos buvo organizuojamos pagal šiuos regionus: Centrinė ir Rytų Europa, Baltijos šalių regionas, Balkanai, Vidurio Rytai ir Centrinė Eurazija bei Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir Kaukazo šalių blokai. „Tautybių studijų asociacija ypatingą dėmesį skiria Centrinei ir Rytų Europai, Pietryčių Europai, Rusijai, Ukrainai, Kaukazui ir Eurazijai, todėl pagal organizacijos veiklos kryptis buvo organizuojamos ir konferencijos, vykusios VDU, sesijos“, – konferencijos programą aptaria prof. I. Dabašinskienė.

Dėmesys Baltijos šalių regiono identitetui

Konferencijos „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“ pagrindinis atidarymo renginys – apskritojo stalo diskusija „After 2014: Prospects of Peace and Security in the Baltic Region“, kurios moderatorius VDU profesorius, filosofas, politologas L. Donskis.

Anot L. Donskio, viena itin įdomi tapatybių kaitos pusė Europoje – Baltijos valstybių statusas. VDU profesoriaus teigimu, Baltija, kaip tapatybės raktažodis, vėl pradėjo reikšti saugumą. Kitaip tariant, per įtampas ir nesaugumą dar labiau atsiveria tapatybių kaita: atsirandant naujoms šalims, kintant sienoms arba kintant savęs suvokimui. „Seniau į Baltijos šalis buvo žiūrima kaip į Europos paribio zoną, kur istoriškai susiduria Vokietijos ir Rusijos interesai, tačiau šiandien tam tikra prasme Baltijos valstybės yra daug saugesnės nei kitos šalys, nes priklauso Europos Sąjungai (ES) ir NATO“, – trumpai regiono situaciją aptaria L. Donskis.

DSC_9766

Po 2014 metų svarbu kalbėti apie patį Baltijos regiono suvokimą, kaip Baltijos regioną traktuoja Vakarai, Vidurio Europos valstybės, Šiaurės ar Pietų Europa ir kaip Baltijos šalys suvokia savo identitetą. Apie šį regioną po 2014 metų kartu su profesoriumi L. Donskiu diskusijas kėlė Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einars Semanis, VDU Garbės daktaras, vertėjas, poetas, intelektualas, publicistas, Jeilio universiteto profesorius bei garsus sovietmečio laikų disidentas Tomas Venclova, buvęs LR ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Žygimantas Pavilionis, Bolonijos universiteto profesorius Stefano Bianchini ir Suomijos Respublikos ambasados misijos vadovo pavaduotoja Maria Ågren.

Baltijos regiono iššūkių tema saugumo klausimų svarbą pabrėžiantį pranešimą „The Baltics in the Connected, Complex and Contested World“ pristatė ir VDU Garbės daktaras ir ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

Šalia tapatybių klausimų konferencijoje analizuojami ir tokie nauji nesaugumo atvejai kaip kibernetinis nesaugumas, terorizmas bei globalūs iššūkiai: migracija ir pabėgėlių krizė. „Baltijos šalių regiono istoriniai, politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai yra laikomi sėkmės istorija, ypač tokiose valstybėse kaip Ukraina ar Gruzija, bet tuo pačiu metu turime dalintis ir kitų problemomis – pabėgėliais, migrantais bei įvairiomis saugumo problemomis – ir atsakyti į klausimą, kiek mes įsisaviname save kaip atsakingus už Europą“, – teigia L. Donskis.

Europos tautų saugumo iššūkiai

Tapatybės formavimosi ir nesaugumo sąsaja yra itin svarbi, nes nacionalinės tapatybės dažniausiai formuojasi nesaugiais laikotarpiais bei ne pačiose saugiausiose pasaulio vietose – tautinės tapatybės formavosi tada, kai vyko didelių imperijų griūtis. „Šiandien situacija yra kita – pasaulis daug saugesnis, tačiau esama nemažai įtampų, viena pagrindinių jų Europoje – kaimyninės Rusijos vykdoma užsienio politika, todėl konferencijos metu didelis dėmesys bus skiriamas Rusijos keliamo nesaugumo Europos valstybėms klausimams“, – teigia I. Dabašinskienė.

Pagrindinį pranešimą, susijusį su kaimyninės šalies keliamomis grėsmėmis, konferencijoje pristatė analitikė iš Rusijos Lilija Ševcova. „VDU džiaugiasi tolimesniu bendradarbiavimu su šia puikia kremlinologijos eksperte. Tiek Lietuvos tyrėjams, tiek universiteto partneriams iš viso pasaulio šis pranešimas itin svarbus“, – teigia L. Donskis.

img674419 (1)

Lilija Ševcova, nepriklausomo JAV tyrimų instituto „Brookings Institution“ vyresnioji mokslinė bendradarbė ir „Chatham House“ tarptautinio kompetencijų centro mokslinė bendradarbė, išsamiai tyrinėjanti ir skelbianti mokslinius darbus apie postkomunistinę transformaciją, perėjimą į demokratiją, Rusijos vidaus ir užsienio politiką, politinę lyderystę, santykius tarp Rusijos ir Europos bei įvykius Ukrainoje, pristatė pranešimą tema: „Russia as the Challenge of the 21st Century: How the Personalized System Survives in Post-modern Times“.

ASN organizacijos istorija ir veiklos kryptys

Tautybių studijų asociacija pradėjo gyvuoti praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pabaigoje – organizacijos veiklos pradininkai buvo emigrantai iš Ukrainos ir Baltijos šalių. 1984 metais JAV, Niujorke, Kolumbijos universitete asociacija surengė pirmąją vienos dienos konferenciją – diskusiją, skirtą Sovietų Sąjungos tyrimų studijoms. Nuo 1984 m. veiklos kryptys išsiplėtė iki didelių tarptautinių konferencijų ar kongresų. Šiuo metu Tautybių studijų asociacija visame pasaulyje vienija aktyvius mokslininkus, politikus, politikos analitikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, doktorantus ir jaunus tyrėjus. VDU profesorės Inetos Dabašinskienės teigimu, kasmetinės ASN konferencijos vyksta Niujorke, Kolumbijos universitete, su kuriuo VDU mokslininkai ir tyrėjai bendradarbiauja jau daug metų.

Konferencijos metu taip pat pristatyti ir nauji leidiniai ir geriausi viso pasaulio mokslininkų tyrimai.

Konferenciją organizavo VDU Humanitarinių mokslų bei Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetai.

Detali konferencijos programa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.