VDU bibliotekoje atidaryta Azijos knygų erdvė

1797

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centras ir VDU biblioteka atidarė Azijos knygų erdvę (AKE). Atidarymo ceremonijoje dalyvavo J. E. Japonijos ambasadorius Lietuvoje Toyoei Shigeeda ir Taipėjaus misijos vadovas Rygoje R.C. Wu bei Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Lietuvoje patarėjas politikos klausimais Taotao Ma, kurie atidengė pagrindinių rėmėjų lenteles.

VDU Tarptautinių ryšių prorektorės, profesorės Inetos Dabašinskienės teigimu, ši unikali Azijos knygų erdvė suteiks studentams ne tik galimybę pažinti, analizuoti neįtikėtinas asmenybes, gilinti užsienio kalbų įgūdžius, bet kartu tai simbolizuoja artimesnių Rytų Europos ir Rytų Azijos ryšius ekonominiame, kultūriniame ir  socialiniame lygmenyje pradžią.

dsc_0040

„Siekiant plėsti Azijos studijų centro veiklą Kaune ir Lietuvoje turėjome pradėti nuo šio regiono knygų, skirtų visai akademinei bendruomenei, nes tai yra pagrindinis žinių simbolis“, – Azijos knygų erdvės svarbą įvardija Azijos studijų centro vadovas dr. Aurelijus Zykas. Anot A. Zyko, pati erdvė suteikia galimybę susitikti su bendraminčiais, vystyti bendras idėjas ir kelti diskusijas apie Azijos regioną ne tik universitete.

dsc_0045

Azijos knygų erdvė  – integruota VDU V. Biržiškos bibliotekos (K. Donelaičio g. 52) dalis, kurią sudaro buvusios Č. Sugiharos skaityklos, atidarytos 2008 m. (Vaižganto g. 30), fondai, nuo šio rudens perkelti į centrinę – V. Biržiškos biblioteką. Naujai atidaryta AKE yra patogesnė, erdvesnė, modernaus dizaino.

„Rytų Azijos studijų, kultūrų ir kalbų studentai itin domisi įvairiausia šio regiono literatūra, o tai skatina ir toliau plėtoti humaniškomis idėjomis pagrįstą bibliotekos veiklą ir kolekciją bei nuolat papildyti ir atnaujinti Azijos knygų erdvę“, – teigia VDU Bibliotekos direktorė Lina Bloveščiūnienė.

dsc_0403

Azijos knygų erdvė – viena didžiausių Azijos knygų kolekcijų Baltijos šalyse. Joje galima rasti ir spausdintų, ir elektroninių leidinių įvairiomis temomis: literatūros, filosofijos, istorijos, kultūros, politikos mokslų, meno ir kt. Kolekcija prasidėjo nuo 100 knygų, kurias dovanojo vizituojantis profesorius Rio Kojima. Šiuo metu sukaupta daugiau nei 6 000 leidinių, kuriuos padovanojo ne tik mokslininkai – Jørgen Nielsen, Romualdas Neimantas, Agnė Budriūnaitė, profesorė Kumiko Yamada, bet ir įvairios institucijos – Japonijos fondas, Chiang Ching-kuo fondas, Korėjos fondas, Japonijos ambasada Lietuvoje, Kinijos Liaudies Respublikos ambasada Lietuvoje ir Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.