URM atstovas pristatė Lietuvos užsienio politikos kryptis ir prioritetus

2703

Balandžio 13 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete lankėsi Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Politikos planavimo departamento direktorius Robertas Rosinas, skaitęs paskaitą tema „Užsienio politikos kryptys ir prioritetai“.

Gintaras Martinaitis, gintaras@martinaities@fc.vdu.lt

Viešoje paskaitoje svečias iš Užsienio reikalų ministerijos pristatė Ministerijos darbo specifiką: valdymo sritis, prioritetus bei vykdomas programas. URM atstovas taip pat apžvelgė Lietuvos pirmininkavimą tarptautinėms organizacijoms: Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Demokratijų bendrijai bei artėjančio pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai iššūkius.

Lietuva – brandžios užsienio politikos link?

R. Rosinas savo paskaitą pradėjo mėgindamas išsklaidyti viešojoje erdvėje nuolat pasirodančią kritiką, neva Lietuvos užsienio politika nebeturi aiškios krypties. Auditorijoje susirinkusių studentų prelegentas retoriškai klausė, ar lengva apibūdinti brandžių demokratinių šalių užsienio politikos kryptis? Politikos planavimo departamento direktorius priminė, kad po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuva turėjo aiškius, didelius ir todėl puikiai visiems matomus tikslus – užtikrinti šaliai tarptautinį pripažinimą, įsijungiant į tarptautinių organizacijų veiklą, įstoti į Europos Sąjungą bei NATO. Šiandien pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas – gilinti integraciją šiose organizacijose ir tapti pilnaverčiais jų nariais. Todėl, pasak R. Rosino, pastarieji tikslai nėra tokie skambūs. Darbas vyksta nuosekliai siekiant šių tikslų įgyvendinimo bei reaguojant į naujai iškylančius iššūkius. Tai, kaip studentams sakė R. Rosinas, – brandžios šalies požymis. Tiesa, svečias pripažino, kad dar yra kur tobulinti URM viešosios diplomatijos įgūdžius – sklandesnį visuomenės supažindinimą su ministerijos veikla bei Lietuvos užsienio politika.

URM strateginiai tikslai: piliečiai-valstybė-tarptautinė bendrija

Robertas Rosinas daug dėmesio skyrė URM strateginių tikslų bei programų, kaip juos pasiekti, pristatymui. Svečias apibendrintai teigė, kad pagrindiniai URM tikslai sukoncentruoti į tris lygmenis: pilietinį, valstybinį bei tarptautinį. Esant didžiulei Lietuvos piliečių emigracijai, lietuvių aptarnavimas užsienyje tampa vis aktualesnis. Todėl URM siekia teikti aukštos kokybės konsulines paslaugas Lietuvos piliečiams užsienyje bei puoselėti jų lietuvybę. R. Rosinas sakė, kad Lietuvai ypač svarbu išlaikyti emigravusių tautiečių ryšį su Lietuva, skatinant juos burtis į bendruomenes, lankyti lietuviškas mokyklas, kartu švęsti lietuviškas šventes. Nebuvo pamirštas ir ekonominis aspektas – užsienyje gyvenančių lietuvių investicijų bei kompetencijų pritraukimas į Lietuvą yra svarbus užsienio politikos siekis. Visi šie tikslai integruoti „Globalios Lietuvos“ strategijoje, numatančioje keisti požiūrį į emigravusius lietuvius ir siekti jų politinio, ekonominio, kultūrinio ir socialinio įsitraukimo į Lietuvos reikalus. 

Kitas strateginis URM tikslas – įgyvendinti Lietuvos interesus, pasitelkiant daugiašales ir dvišales diplomatijos priemones. Ne paslaptis, kad visas dėmesys šiuo metu koncentruojamas į Lietuvos ekonominio ir energetinio saugumo didinimą, sklandų energetinių projektų įgyvendinimą. Ekonominio nuosmukio metu, anot svečio, ypač svarbu tinkamai atstovauti ir ginti Lietuvos ekonominius interesus užsienyje bei siekti aukštą pridėtinę vertę kuriančios modernios ekonomikos vystymo bei investicijų pritraukimo į mūsų šalį. R. Rosinas pabrėžė, kad šiais metais ypač daug dėmesio skiriama Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimui bei Baltijos jūros regiono integracijai. URM atstovas teigė, kad pastaraisiais metais bendradarbiavimas su šiuo regionu nebuvo aktyvus, tačiau dabar Šiaurės dimensija tampa vis svarbesnė kryptis Lietuvos užsienio politikoje. Taip siekiama Šiaurės šalių, kaip regioninio vieneto, identiteto formavimo ir europinio regiono pripažinimo.

Kaip jau buvo minėta, pagrindinis Lietuvos užsienio politikos tikslas – nuosekliai gilinti integraciją tarptautinėse organizacijose, todėl siekiant šio tikslo įgyvendinimo būtina prisidėti prie tarptautinės bendruomenės taikos, saugumo ir stabilumo įtvirtinimo. R. Rosinas dalyvavimą tarptautinėse saugumo užtikrinimo misijose, paramą demokratijai per „vystomojo bendradarbiavimo“ programą bei pirmininkavimą tarptautinėms organizacijoms, kurių narėmis yra Lietuva, įvardino kaip pagrindines priemones šiems tikslams pasiekti.

Sėkmingas pirmininkavimas – galimybė būti įvertintiems

Užsienio politikos planavimo departamento direktorius teigė, kad užsienio politikai bei jos vykdytojams keletas ateinančių metų bus itin aktyvūs ir užimti, kadangi Lietuva turi įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus tarptautinei bendrijai ir pirmininkauti ne vienai tarptautinei organizacijai. Nuo 2009 metų liepos mėnesio Lietuva pirmininkauja Demokratijų bendrijai. Šiai daugiau kaip 100 valstybių apimančiai bendrijai Lietuva pirmininkaus iki 2011 metų pabaigos. 2011 metų sausio mėnesį Lietuva pradėjo pirmininkavimą Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijai. Tačiau bene didžiausias iššūkis laukia 2013 metų liepos 1 – gruodžio 31 dienomis, kai Lietuva prisiims pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai vaidmenį. Nuo to, kiek sėkmingas ir sklandus bus pirmininkavimas šioms organizacijoms, priklauso Lietuvos, kaip sėkmingos ir patikimos partnerės, įvaizdis, teigė R. Rosinas.

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.