Universitete vyko Roberto van Voreno knygos „Neįsisavinta praeitis: holokaustas Lietuvoje“ sutiktuvės

2636

Spalio 28 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) vyko Roberto van Voreno knygos „Neįsisavinta praeitis: holokaustas Lietuvoje“ sutiktuvės.

„Neįsisavinta praeitis: holokaustas Lietuvoje“ – tai 200 puslapių apimties veikalas, skirtas Lietuvos visuomenei bei tiems, kurie nori surasti atsakymą, kodėl lietuviai taip žiauriai elgėsi. Knygoje bandoma suprasti ir paaiškinti, kodėl įvyko šie neįtikėtinai tragiški įvykiai bei kokios įtakos jie vis dar turi Lietuvos visuomenei šiandien, praėjus septyniasdešimt metų po holokausto.

Knygoje palyginamas Lietuvos ir Olandijos žydų naikinimas, taip pat tiriami žudynėse dalyvavusių asmenų psichologiniai potyriai, nagrinėjami faktoriai, paprastus žmones paverčiantys masiniais žudikais bei iškeliamas klausimas, kodėl lietuviams taip sunku pripažinti ne tik aukų, bet ir nusikaltėlių vaidmenį. Knyga parašyta tarsi pradedant diskusiją, pakeliant ją į kitą, „aukštesnį“ lygį, leidžiantį šaliai susitaikyti su savo praeitimi.

Psichoanalitikas Levas Kovarskis teigia, kad „tai yra pats nuoširdžiausias, subalansuotas ir taktiškiausias bandymas paskatinti dviejų tautų, dalyvavusių brutaliame genocide, savirefleksiją ir savęs supratimą. Lietuviui ar žydui, perskaičiusiam šią knygą, neliks kito pasirinkimo, tik iš naujo apibrėžti savo asmens tapatybę, atsakant į klausimą: ką reiškia būti lietuviu? Ką reiškia būti Lietuvos žydu? Aš maniau, kad žinojau atsakymus, tačiau aš klydau“.

Anot VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekano, R. van Voreno knygos vertėjo dr. Lino Venclausko, „R. van Vorenas savo knygoje analizuoja jautrius Lietuvos istorijos praeities įvykius – atskleidžia tragišką Lietuvos ir Olandijos žydų likimą bei bando atsakyti į dažnai užduodamą klausimą – kodėl? O atsakymas į šį klausimą nėra lengvas ir paprastas. Autorius laužo nusistovėjusius lietuvių ir olandų galvosenos stereotipus ir kritiškai žvelgia į juoda – balta principu konstruojamą pasakojimą. Knygoje analizuojamas žydų persekiojimas ir žudymas, bet taip pat daug dėmesio skiriama mūsų istoriografijoje dažnai pamirštamai žudikų ir stebėtojų situacijai aptarti. Kas lėmė tokį didelį indiferencijos laipsnį savo bendrapiliečių skriaudų ir žudynių atžvilgiu? Kokie buvo žudikų motyvai? – tokie ir panašūs klausimai keliami ir atsakomi R. van Voreno knygoje“.

„Autorius parodo liūdną tiesą, kad žudikai nėra asocialūs ir kraujo ištroškę monstrai, dažniausiai tai paprasti žmonės su geru išsilavinimu ir padėtimi visuomenėje tuo pačiu aprašomi ir nužmoginimo mechanizmai, gebantys sukurti distanciją tarp tos pačios šalies piliečių, kuri dalį padaro budeliais, o daugumą pasyviais stebėtojais. Knyga gali būti įdomi ir tiems, kurie nesidomi holokausto tyrinėjimais, nes per šį konkretų atvejį autorius pristato ir universalius mechanizmus naudojamus nužmoginimui, atsiribojimui ir žudynių pateisinimui tuo pačiu konstatuodamas, kad šie mechanizmai ir procesai, deja, nėra vien XX amžiaus įvykiai, jie tebenaudojami ir vyksta ir mūsų dienomis“, – mintimis dalinasi L. Venclauskas.

„Būdami lietuviais, mes turime pamatyti gilius ir skausmingus įvykių atspindžius, kurie yra akcentuojami šioje nepaprastoje knygoje. Reikia daug dirbti abejoms pusėms, norint atstatyti pasitikėjimą tarp žydų ir lietuvių. Tad nebijantiems to daryti, šios knygos perskaitymas yra pirmas geras žingsnis“, – sako psichiatras Dainius Pūras.

Knygos pristatymo metu vyko diskusija sudėtingais holokausto Lietuvoje klausimais, kurioje dalyvavo Europos Parlamento narys prof. Leonidas Donskis, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, Nyderlandų Karalystės ambasados pirmasis sekretorius Yaronas Oppenheimeris ir knygos autorius Robertas van Vorenas.

Renginio dalyvių laukė ir meninė dalis, kurios metu buvo pristatytas monologas iš Vilniaus kamerinio teatro spektaklio „Kai žmonės vaidino Dievą!“ (Pagal Frances Goodrich ir Albert Hackett pjesę „Anos Frank dienoraštis“, atliko aktorė Sima Tarvydaitė) bei Maurice Ravel „Deux mélodies hébraļques“, atliko Emily Šaras, akomponavo Šarūnas Merkys.

Robertas van Vorenas (1959) – sovietologas, šiuo metu dėstantis politikos mokslus Vytauto Didžiojo universitete ir Valstybiniame Ilijos universitete (Tbilisis, Gruzija), vadovaujantis organizacijai „Globali iniciatyva psichiatrijoje“. Robertas van Vorenas – knygų „On Dissidents and Madness“ (2009) ir „Cold War in Psychiatry“ (2010) autorius, daug rašęs apie Sovietų Sąjungą, antrąjį pasaulinį karą, psichinę sveikatą ir žmogaus teises. 

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą ir Kristijono Jakubsono (k.jakubsonas@vkt.vdu.lt) videoreportažą iš vykusių knygos sutiktuvių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.